Smuikininkas Vilhelmas Čepinskis nerūko jau septynerius metus ir labai džiaugiasi pagaliau ištrūkęs iš šios, kaip jis vadina, vergovės.
Jo rūkymo stažas buvo daugiau nei 20 metų. Rūkyti Vilhelmas pradėjo penkiolikos – tą darė jo tėtis, tad ir jam norėjosi pamėginti. Būdavo ir taip, kad iš tėčio turimo pakelio „pasiskolindavo“ porą cigarečių. Bet tėčio jis nekaltina, juk turėjo nemažai bičiulių, kurių tėvai nerūkė, o jie vis tiek „įklimpo“.
Studijuodamas pirmame kurse Niujorke, muzikantas rūkyti kuriam laikui jis metė – bet netrukus ir vėl pradėjo. Teisindavo save tuo, kad bent jau nerūko rytais tuščiu skrandžiu ir neturi įpročio rūkyti, gerdamas kavą, kaip kiti, be to, nevartoja alkoholio.
Kartais Vilhelmas atlikdavo eksperimentą, gerai parodantį rūkymo žalą. Reikia paimti paprastą baltą nosinę, tada įtraukti dūmą į plaučius ir po to išpūsti į nosinaitę, šią prispaudus prie lūpų. Ant jos atsiras nedidelė rusva dėmelė.
Ir antra dalis – reikia įtraukti dūmą į burną, jį palaikyti ir tuo pačiu principu išpūsti į nosinaitę. Ant jos atsiras didesnė juoda dėmė. Vadinasi, įtraukus į plaučius visos tos juodos medžiagos juose ir lieka.
Toks eksperimentas Vilhelmą tikrai gąsdino, bet jis rūkė ir toliau, nes buvo įpratęs.
Dar vienas įvykis, aiškiai parodęs jam šio įpročio žalą, buvo, kai ligoninės reanimacijoje lankė tėtį. Ten šis gulėjo po rimtos širdies operacijos, kuri buvo susijusi su rūkymu (nepaisant to, kad tėtis paskutiniais metais rūkyti buvo metęs). „Aš pamačiau jį ten, apkaišytą visokiais vamzdeliais, prijungtą prie aparatų. Palatoje gulėjo dar penki panašūs vyrai. Vaizdas buvo tikrai gąsdinantis – pajutau, kaip burnoje darosi saldu, o kūnui – silpna, kojos pradėjo linkti. Mane matęs gydytojas pasakė, kad turiu iš palatos išeiti, davė atsigerti vandens – nenualpau, bet vaizdas tikrai prislėgė ir įsirėžė į atmintį“, – atsiminė Vilhelmas.
Bet ir po to jis rūkė, nes atrodė, kad mesti būtų itin sudėtinga, juk ir nerūkius kelias valandas skrydžio metu būdavo sunku. „Išlipęs iš lėktuvo pirmiausia lėkdavau ieškoti kabinos rūkantiesiems – ten keliuose kvadratiniuose metruose susispausdavome gal su penkiolika bendraminčių, po to išeidavome, visi prasmirdę...“ – atsiminė smuikininkas.
Metė be jokių kančių
Tad kaipgi Vilhelmui galiausiai pavyko atsikratyti šios bjaurios priklausomybės? „Gal ir sunku patikėti, bet mesti pasirodė visai paprasta. Vieną rytą buvau peršalęs, prastai jaučiasi, išėjau į balkoną parūkyti ir susimąsčiau – juk tai man visai neteikia malonumo, nei čia skanu, nei ką, tad kodėl, po galais, aš tą darau? Užgesinau tą cigaretę, spontaniškai apsisprendęs mesti rūkyti – ir tikrai tą padariau“, – pasakojo Vilhelmas.
Likusias cigaretes jis išmetė ir pasakė sau, kad jeigu bus visai blogai – galės nusipirkti. Bet blogai nebuvo, tiesa, vakare būtų nesusilaikęs, jei cigarečių būtų turėjęs – bet ėjimą į parduotuvę atidėjo rytui. Ryte pagalvojo, kad gali išgyventi ir be to. Ir dar kelias dienas vis sukirbėdavo noras rūkyti – bet pagalvodavo, kad tikrai gali išgyventi be to, na, o po savaitės tai atrodė jau visai paprasta.
Pašnekovas patikino, kad ir pirmomis dienomis nebuvo labai nervingas, nejautė abstinencijos simptomų, nors iki tol surūkydavo pusę pakelio per dieną.
„Kai kurie sako, kad metus rūkyti pagerėja uoslė – bet mano atveju ji visą laiką buvo gera. Kiti sako, kad sustorėjo, nes labiau norisi valgyti – bet aš kaip buvau liesas, taip ir likau. Taigi kažkokio akivaizdaus pokyčio nepajutau, bet labai džiaugiuosi žinojimu, kad dabar ant mano plaučių nenugula tas juodas mėšlas, ir jaučiuosi daug laisvesnis – nereikia per šaltį ar per lietų lėkti parūkyti“, – sakė Vilhelmas.
Ir pridūrė, kad turbūt ir dabar, jeigu užsirūkytų, pradžioje apsvaigtų galva, pasidarytų negera – bet paskui ir vėl įklimptų, nes šis kvailas įprotis labai įtraukia – todėl yra griežtai sau pasakęs, kad daugiau niekada nemėgins.
Tiems, kurie nori mesti rūkyti, V.Čepinskis patartų atlikti minėtąjį testą su nosinaite ir kaskart traukiant dūmą atminti, kad taip graužiate save iš vidaus. Arba tiesiog paskaičiuoti, kiek pinigų galima sutaupyti. „Aš skaičiavau, kad man cigaretės atsieina apie 1400 Eur per metus, vadinasi, po dešimtmečio išeitų geras apynaujis automobilis“, – pastebėjo Vilhelmas.
Mėnesį smarkiai kankinosi
Verslininko, nuomonės formuotojo Lauryno Boguševičiaus metimas rūkyti buvo daug sudėtingesnis. Vyras metė prieš tris mėnesius ir tiki, kad nebeatkris – atsimena, kaip kankinosi ir lipo sienomis pirmąsias tris savaites, tad negali leisti, kad tokios kančios nueitų veltui.
Laurynas pasakojo, kad buvo labai prasirūkęs – pradėjo dar septintoje klasėje („ne visi septintokai yra geri vaikai“), pradžioje norėjo „pavaidinti“ prieš bendraamžius, o bevaidindamas greit įprato. Ir rūkė 23 metus, sutraukdavo du-tris pakelius per dieną, tiesa, pastaraisiais metais buvo perėjęs prie kaitinamojo tabako gaminių.
„Jų gamintojams tikrai buvau pelną nešantis klientas, kiekvieną mėnesį nusipirkdavau 10 blokų po 10 pakelių, kokius tris blokus pasidėdavau darbe, vieną – automobilyje, likusius – namie, kad tik, gink dieve, nepritrūktų. Su savimi visuomet nešiodavausi du „Iqos’us“ (kaitinamojo tabako rūkymo įrenginius – red.pastaba), nes vienas gali išsikrauti“, – pasakojo Laurynas.\
Jis vis kartojo sau, kad rūkyti mes, kai tik sulauks kažkokio reikšmingo įvykio, kuris paskatins jį tą padaryti – bet nieko tokio nenutikdavo.
Dar daugiau apie tai, kad reikėtų mesti rūkyti, Laurynas susimąstė, kai maždaug prieš metus su žmona susilaukė dukrytės – vaikui matant rūkyti negražu, be to, kilo noras ilgiau gyventi, kad matytų, kaip dukrelė užaugs.
Galiausiai vieną popietę rūkydamas Laurynas sau pasakė, kad jau viskas, gana. Žmonos paprašė, kad jo turimas cigaretes paslėptų, parsisiuntė telefono programėlę, rodančią, kiek laiko gyvena be tabako – ir nuo tada gyvena be jo.
Nenorėjo pasijusti nevykėliu
„Pradžioje gal tris savaites buvo žiauriai sunku – neradau sau vietos, viskas erzino, vis kažką valgiau, nes reikėjo, kad kažkas būtų burnoje, nervinaus, sapnuodavau, kad rūkau – tiesiog stogą rovė“, – atsiminė Laurynas.
Tuos metu jis, kaip sako, mėgindamas save apgauti, prisipirko cigarečių be nikotino, pleistrų ir kramtomosios gumos, skirtos norintiesiems mesti rūkyti – ir pirmą savaitę juos nuolat vartojo.
Antrą savaitę pleistrų atsisakė, pasiliko kramtomąją gumą ir cigaretę be nikotino, trečią savaitę pasiliko tik pastarąją. Ketvirtą savaitę pajuto, kad viskas galvoje susireguliavo ir jau gali gyventi be jokių pakaitalų.
Tiesa, ir dabar, kai eina į vakarėlį, nešasi cigaretę be nikotino, nes bijo, kad be jos gali neatsilaikyti. Ir namie dar voliojasi tokių cigarečių, jau nebeveikiančių – kartais silpnumo akimirką jas palaiko rankoje ar pakramto, kad nusiramintų.
Laurynas prisipažino, kad pirmąjį mėnesį buvo sunku ne tik jam, bet ir jo žmonai, kuriai teko išgirsti ne vieną irzlią pastabą. Bet vyras ją iš karto įspėjo, kad kurį laiką mesdamas rūkyti gali būti bjaurus, o ji labai norėjo, kad jis tą padarytų – tad išliko kantri ir supratinga.
Bendradarbiai vyrai, Lauryno žodžiais tariant, jį vis „trolindavo“ ir kviesdavo kartu parūkyti – bet jį kolegų erzinimas veikė teigiamai, skatino užsispirti ir iš principo nepasiduoti. Draugai ir dabar labai stebisi, kad Laurynas neberūko: „Jie jau buvo susitaikę su mintimi, kad man ir į karstą reikės įdėti „Iqos‘ą.“
Atsilaikyti vyrui padėjo ir tai, kad po savaitės metęs rūkyti jis apie tai parašė feisbuke, kur turi nemažai sekėjų, o apsiskelbus viešai nenorėjo pasirodyti nevykėliu.
Įkvėpė dar 8 žmones
Kokį teigiamą poveikį Laurynas pajuto po to, kai metė rūkyti? „Na, fiziškai kažko ypatingo nepajutau, naivu tikėtis, kad organizmas, kurį žalojai 23 metus, per kelis mėnesius atsistatys. Tačiau pajutau, kad man atsirado paroje daugiau laiko – juk rūkydavau 40 cigarečių per dieną po 4 minutes, tad išeina 160 minučių – beveik 3 val. Na, kartais rūkydamas ir kažką veikdavau, bet papildoma valanda tikrai atsirado“, – pasidžiaugė pašnekovas.
Ir patikino, kad jo socialinis gyvenimas metus rūkyti tikrai nepablogėjo, jis gali išeiti kartu su rūkančiaisiais aptarti reikalų – juk jam nebe keturiolika, tad gali šalia jų pastovėti tuščiomis rankomis.
Ką Laurynas patartų kitiems, kurie taip pat nori mesti rūkyti? „Reikia užsispirti ir kažkaip save perlaužti. Ir atrasti savo kelią, kaip tą padaryti – juk čia, kaip ir metant svorį, vieniems padeda vieni būdai, kitiems – kiti. Žinau žmonių, kurie metė rūkyti vien savo užsispyrimo dėka, kitiems prireikė įvairių priemonių, skirtų metantiesiems“, – sakė Laurynas.
Jo žiniomis, kai jis feisbuke aprašė savo patirtį atsisakant tabako, tą patį padarė ir 8 jo sekėjai – tikriausiai jie pamanė, kad jei toks užkietėjęs rūkalius, kaip Laurynas, pajėgė sustoti, tai ir jie tikrai sugebės.
