– Kiek procentų vyrų ir kiek moterų Lietuvoje rūko? – pirmiausia paklausėme G.Belian.
– 2021 m. NTAKD psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimo duomenimis, 65,2 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų buvo bent kartą gyvenime rūkę. 38,5 proc. gyventojų rūkė per paskutinius 12 mėnesių, o 34,9 proc. – per paskutines 30 dienų. Kasdien rūkė 31,1 proc. gyventojų.
Lietuvoje rūkymas labiau paplitęs tarp vyrų – 2021 m. kasdien rūkė 45,2 proc. vyrų ir 17 proc. moterų. Rūkymas labiau paplitęs tarp vidutinio ir vyresnio amžiaus gyventojų, o tarp jaunimo rūkančiųjų gerokai mažiau.
2021 m. buvo įvertintas ir elektroninių cigarečių bei kaitinamųjų tabako gaminių vartojimo paplitimas Lietuvos bendrojoje populiacijoje. Kaitinamuosius tabako gaminius buvo išbandę 17,9 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Kasdien juos vartojo 3,1 proc. gyventojų.
Bent kartą gyvenime elektronines cigaretes vartojo 23 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Elektroninių cigarečių vartojimo paplitimas buvo didžiausias tarp jauniausių, 15–24 m. respondentų. Per paskutines 30 d. elektronines cigaretes vartojo 21,1 proc. 15–24 m. amžiaus asmenų, kitose amžiaus grupėse jų vartojimas buvo ženkliai mažesnis.
– Gal žinote, kiek procentų rūkančiųjų norėtų mesti?
– Dauguma rūkančiųjų nori mesti rūkyti, bet ne visiems pavyksta sėkmingai patiems atsisakyti šio žalingo įpročio.
2021 m. NTAKD vykdyta gyventojų apklausa atskleidė, kad dauguma (73,2 proc.) rūkiusių ar rūkančių Lietuvos gyventojų yra mėginę mesti rūkyti: 38,3 proc. pavyko, 34,9 proc. mėgino mesti, tačiau nesėkmingai.
Dar 12,8 proc. pripažino, kad norėtų pamėginti mesti rūkyti, nors to niekada nėra bandę. Tik 13,9 proc. rūkiusių respondentų nemėgino mesti rūkyti ir nesiruošia to daryti. Sėkmingai mesti rūkyti dažniau pavyko moterims ir vyresniems tyrimo dalyviams.
2021 m. mėgino mesti rūkyti tokia pati dalis rūkiusių ar rūkančių gyventojų kaip ir 2016 m. (73 proc.), bet 2021 m. pavyko didesnei daliai nei 2016 m. (atitinkamai 38,3 proc. ir 26,4 proc.).
– O kiek žmonių mirčių per metus galimai yra susijusios su rūkymu?
– Higienos instituto duomenimis, 2022 m. dėl su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 780 žmonių. Vyrų, mirusių nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų, buvo 3,7 karto daugiau nei moterų. Mirusiųjų vidutinis amžius buvo 68,5 m.
Du trečdalius (63,3 proc.) visų mirčių, kurių pagrindinė mirties priežastis – su rūkymu susiję navikai, sudarė trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai. Dėl lūpų, burnos ertmės ir ryklės piktybinių navikų mirusiųjų dalis buvo 18,4 proc., stemplės piktybinių navikų – 12,1 proc., gerklų piktybinių navikų – 6,2 proc.
– Kai kalbame apie rūkymą, kalbame ir apie kaitinamą tabaką, elektronines cigaretes. Yra žmonių, kurie mano, kad šie dalykai kenkia mažiau nei įprastos cigaretės, o kokia būtų oficiali pozicija?
– Departamento pozicija – nėra nekenksmingo rūkymo, visi būdai kenkia. Atkreipiame dėmesį, kad bet kokios formos rūkymas kenkia ne tik pačiam rūkančiajam: su dūmais ar garais išsiskiriančios medžiagos patenka ne tik į jo organizmą, bet ir į aplinką. Tokiu būdu aplinkiniai žmonės yra veikiami tų pačių kenksmingų medžiagų, kaip ir jas rūkantis asmuo.
Dalis Lietuvos jaunimo vis dar nesuvokia elektroninių cigarečių keliamos žalos. 2023 m. 19,2 proc. 15–24 m. amžiaus jaunimo atsakė, kad elektroninės cigaretės nesukelia priklausomybės, o 25,9 proc. manė, kad elektroninės cigaretės nepavojingos aplinkiniams.
– Kokie yra valstybės mastu daromi žingsniai, kad žmonės nepradėtų arba mestų rūkyti?
– Labai svarbūs subalansuoti veiksmai, nes vien draudimais ar ribojimais pilnai užkirsti kelią psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui yra sudėtinga, tačiau vien tik edukacija taip pat neduos siekiamo rezultato. Informavimas apie žalą sveikatai – viena iš esminių prevencijos sudedamųjų dalių.
Svarbu, jog asmenys būtų informuoti ir žinotų, kur gali kreiptis pagalbos norėdami mesti rūkyti, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t.y., tabako gaminiai neparduodami nepilnamečiams asmenims.
Departamentas aktyviai vysto svetainę www.nerukysiu.lt, komunikuoja socialiniuose tinkluose, dalijasi moksliniais tyrimais paremtais spaudos pranešimais, rengia socialines informacines kampanijas tikslinėms grupėms.
Metimo rūkyti pagalbos paslaugos taip pat yra teikiamos visuomenės sveikatos biuruose, psichikos sveikatos centruose ir Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose.
– Buvo pasigirdę kalbų apie tai, kad mesti rūkyti gali padėti šeimos gydytojas. Tad ar tikrai galima kreiptis į jį pagalbos ir kokios būtent pagalbos galima tikėtis?
– Nuo 2024 liepos 1 d. šeimos gydytojai galės teikti savo pacientams konsultacijas. Apsilankymo metu gydytojas paklaus, ar asmuo rūko. Išgirdęs teigiamą atsakymą, medikas patars mesti – informuos apie rūkymo žalą sveikatai, poveikį diagnozuotų ligų eigai ir taikomam gydymui. Taip pat informuos asmenį apie metimo rūkyti pagalbos galimybes, duodamas atmintinę, pasiūlydamas išplėstinę metimo rūkyti pagalbą. Gydytojas gali rekomenduoti bei skirti ir medikamentinį gydymą.
Vasario 1 d. pradėjo veikti telefoninės pagalbos linija 1819 norintiems mesti rūkyti. Norintieji atsikratyti šio žalingo įpročio galės kreiptis į specialiai apmokytus konsultantus, kurie konsultuodami telefonu ir padės pasiekti šį tikslą.
Vienu metu konsultuos mažiausiai 2 specialiai apmokyti kvalifikuoti konsultantai (turintys socialinių arba biomedicinos mokslų išsilavinimą).
– Galbūt yra kuo ir pasidžiaugti, gal rūkančiųjų iš esmės mažėja? Ir kas labiausiai padeda jiems mesti?
– Gyventojų apklausos rodo, kad tarp suaugusių gyventojų rūkymo bent kartą gyvenime paplitimas nuo 2004 m. išliko beveik nepakitęs. Nedaug keitėsi ir bent kartą per paskutinius metus ar per paskutines 30 dienų rūkiusių gyventojų dalis. Vis dėlto, pastaraisiais metais pastebimai sumažėjo mokyklinio amžiaus vaikų bei jaunų suaugusiųjų įprastinių cigarečių rūkymas. Deja, elektroninių cigarečių vartojimas tarp jaunimo jau lenkia rūkymą ir toliau didėja.
2022 m. bent kartą per paskutines 30 dienų elektronines cigaretes vartojo kas penktas 5–9 klasių mokinys, jų vartojimo paplitimas didėja (2022 m. – 21 proc., 2018 m. – 17,9 proc., 2014 m. – 11,7 proc.).
– Kokios apskritai būtų departamento rekomendacijos žmonėms, kurie nori mesti rūkyti?
– Norintiems mesti rūkyti žmonėms rekomenduojama pakeisti savo elgesį (įpročius), susitvarkyti savo aplinką taip, kad joje nebeliktų rūkyti skatinančių veiksnių, o taip pat susiformuoti naujus įpročius bei ritualus, kurie kompensuotų įprotį rūkyti.
1. Pakeisk savo elgesį:
· Pakeisk savo rytinės ruošos (prausimasis, dantų valymas, pusryčiai) eilės tvarką;
· Susilaikyk nuo kavos ir alkoholio vartojimo;
· Valgyk pietus kitose nei įprasta vietose;
· Iš karto po valgio pakilk nuo stalo;
· Nevalgyk per daug;
· Nepersidirbk;
· Miegoti eik anksčiau;
· Laikyk telefoną toje rankoje, kurioje paprastai laikai cigaretę.
2. Pagerink savo aplinką:
· Pašalink tabako produktus, žiebtuvėlius ir pelenines iš savo aplinkos;
· Venk vietų, kurios sukelia norą rūkyti;
· Nebendrauk su rūkančiais;
· Sėdėk greta nerūkančio;
· Nesilankyk ten, kur gali nusipirkti rūkalų;
· Pranešk šeimos nariams, draugams ir bendradarbiams apie tai, kad meti rūkyti;
· Paprašyk rūkančiųjų nesiūlyti tau cigarečių ir prie tavęs nerūkyti.
3 . Kompensuok rūkymą
· Dirglumas ir nervingumas: giliai pakvėpuok, ramiai išgerk arbatos arba vandens;
· Silpnumas, mieguistumas: atlik nesudėtingus fizinius pratimus, pasivaikščiok, kelis kartus užlipk ir nulipk laiptais;
· Noras ką nors įsidėti į burną: kramtyk becukrę kramtomąją gumą ar mėtinį saldainį;
· Nuobodulys: dirbk kruopštumo reikalaujančius, aktyvesnius, labiau įtraukiančius darbus, sutvarkyk savo darbo stalo stalčius;
· Kita: klausyk muzikos, rask kitų nei rūkymas būdų kovai su stresu.
