Baltymai – organizmo statybinė medžiaga, svarbi raumenų masei augti ir palaikyti. Taip pat įrodyta, kad jie mažina norą persivalgyti ir spartina medžiagų apykaitą. Tačiau baltymų kiekis, kurio mūsų organizmui iš tikrųjų reikia šioms funkcijoms atlikti, yra daug mažesnis, nei skelbia daugelis reklamų.
Visi baltymai yra sudaryti iš atskirų vienetų, vadinamų aminorūgštimis. Kiekviena aminorūgštis pasižymi savitomis savybėmis, o jų kiekis maiste skiriasi.
Paaiškėjo, kad vartojant per daug vienos konkrečios aminorūgšties, vadinamos leucinu, gali padidėti širdies ir kraujagyslių ligų rizika, teigiama tyrime, kuris paskelbtas žurnale „Nature Metabolism“.
„Iš pradžių susidomėjome šia tema, nes daug baltymų turinčios dietos yra populiarios tiek tarp gydytojų, tiek tarp dietologų, tiek plačiojoje visuomenėje. Jos padeda numesti svorio, auginti raumenų masę ir gerinti bendrą medžiagų apykaitą“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, Pitsburgo universiteto Medicinos mokyklos profesorius Babakas Razani.
Tačiau tyrimas, kurio pagrindą sudarė gyventojų mitybos klausimynai, rodo, kad didesnis baltymų suvartojimas yra susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis.
2020 m. B.Razani komanda paskelbė straipsnį, kuriame parodė, kad daug baltymų turinti mityba susijusi su padidėjusia aterosklerozės, t. y. riebalų, cholesterolio ir kitų medžiagų kaupimosi arterijų sienelėse ir ant jų, rizika.
„Toliau siekėme parodyti tikslų mechanizmą, kuris pasireiškė taip: vartojant baltymus kraujotaką užtvindo aminorūgštys, – teigiama pranešime. – Imuninės ląstelės, vadinamos makrofagais, kurios yra svarbus aterosklerozės veiksnys, pasisavina aminorūgštis, [o tai pajunta] svarbi [molekulė], vadinama mTOR. Ji inicijuoja žalingus makrofagų signalinius kelius, dėl kurių paūmėja aterosklerozė.“
Paprasčiau tariant, baltymais gausi mityba gali paskatinti riebalų ir cholesterolio kaupimąsi arterijų sienelėse.
Bet kiek baltymų jau gali pakenkti kraujagyslėms?
Tačiau kiek baltymų reikia suvalgyti, kad ši reakcija pasireikštų?
Tyrimo metu žala pastebėta, kai baltymai sudarė 22 proc. visų kalorijų. Kad mityba būtų subalansuota, patariama, jog baltymai sudarytų maždaug 15 proc. visų kalorijų. Tai iš esmės atspindi Viduržemio jūros regiono dietos principus.
Žinoma, skirtinguose baltymų šaltiniuose leucino koncentracija skiriasi.
Pasak B.Razani, baltymų milteliuose yra daug leucino. Tačiau mėsoje ir augaliniame maiste, kuriame gausu baltymų, leucino kiekis nėra labai didelis.
„Sudėtingesnis klausimas kyla dėl to, kaip šie baltymai virškinami, įsisavinami ir kaip leucinas patenka į mūsų kraują. Tai klausimas, kuris iš tiesų galėtų diferencijuoti leucino poveikį mūsų imuninėms ląstelėms ir aterosklerozei. Šiuo metu tai ir aiškinamės“, – teigė B.Razani.
Be to, reikia įdėti daug darbo, kad būtų galima suprasti tikrąjį maistinių baltymų poveikį žmogaus sveikatai.
„Akivaizdu, kad mitybos gairėms pakeisti reikalingi ilgalaikiai tyrimai su žmonėmis, tačiau svarbiausia yra tai, kad aklas didesnio baltymų kiekio vartojimas nėra panacėja“, – sakė Razani.
„Kaip kardiologas, aš vis dar rekomenduoju žmonėms laikytis JAV Žemės ūkio departamento mitybos rekomendacijų, kurios glaudžiai siejasi su Viduržemio jūros regiono dieta: maždaug 15 proc. paros kalorijų iš baltymų, sveikesni riebalai ir sudėtiniai angliavandeniai. Tai yra tinkamiausias mitybos būdas daugumai žmonių.
Be to, nesivadovaukite mūsų tyrimo rezultatais ir drastiškai nekeiskite savo mitybos, jei nepasitarėte su gydytojus, ypač jei jau sergate širdies ir kraujagyslių ligomis“, – sakė B.Razani.
Pasak jo, naujasis tyrimas turėtų pagyvinti diskusijas medicinos bendruomenėje ir paskatinti širdies sveikatai subalansuoto mitybos plano paieškas.
Parengta pagal „Newsweek“ inf.
