Vėžiu sergančio ligonio organizme antioksidacinė sistema nusilpsta. O ir pykstant, nervinantis, susierzinus organizme susidaro daug laisvųjų radikalų. Ieškodamos laisvo elektrono, šios medžiagos plėšo audinių sieneles ir ardo kepenyse, smegenyse ir kaulų čiulpuose biochemines sistemas, fermentus. Todėl sergant vėžiu labai svarbu antioksidacinę sistemą stabilizuoti. Antioksidantai, atiduodami savo elektronus neutralizuoja laisvuosius radikalus, ir taip apsaugo nuo jų žalos. Įvairių antioksidantų gausime valgydami kuo įvairesnį maistą: jų yra tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės produktuose.
Kodėl onkologiniams pacientams gali trukti maistinių medžiagų?
Onkologiniai pacientai aktyvaus gydymo metu susiduria su įvairiais nepageidaujamais poveikiais, kurių dažniausi paliečia virškinamąjį traktą. Tai pykinimas, vėmimas, skrandžio jautrumas, burnos ir kitų gleivinių žaizdos, viduriavimas, kt. Visa tai lemia apetito praradimą, todėl ilgainiui jų organizmas ima stokoti maistinių medžiagų, drastiškai sumažėja gaunamos ir suvartojamos energijos balansas.
Kita priežastis dėl kurios gali trukti būtinų medžiagų yra paslėptas alkis, kuris atsiranda, kai su maistu neužtikrinamas organizmo būtinųjų maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų poreikis. Tyrimai rodo, kad Lietuvos net ir sveikų gyventojų mityba yra nesubalansuota ir nepalanki, nes menkavertė yra vartojamo maisto kokybė. Tai lemia daug priežasčių, pavyzdžiui, mažėjantis dirvožemių derlingumas, oro ir klimato tarša.
Dar viena itin opi problema, ir ypač – onkologiniams pacientams – „paslėptas alkis“. Viena vertus, šie pacientai stokoja maistinių medžiagų, nes minėtų nepageidaujamų poveikių, tiesiog, mažiau valgo. Kita vertus, mitybos nepakankamumą lemia ir paslėptas alkis, nes valgomas maistas nėra visavertis, stokoja maistingumo. Pagal Vokietijoje atliktus tyrimus pastebima, kad vien laikotarpyje nuo 1985 m. iki 2002 m. itin sumažėjo daržovėse ir vaisiuose esantys mineralų ir vitaminų kiekiai. Pavyzdžiui, vitamino B6 kiekis bananuose sumažėjo 95 proc., brokoliuose 73 proc. mažiau yra kalcio, 62 proc. folio rūgšties ir 55 proc. magnio. Teigiama, kad paslėptas alkis gali varginti daugiau nei trečdalį onkologinių pacientų.
Be to, maistinių medžiagų pasisavinimą gali lemti ir organizmo būklė, nes įtakos gali turėti:
- skirtingas pH įvairiose virškinimo sistemos dalyse;
- žarnyno fermentai;
- virškinimo trakto ir žarnyno ligos (Krono liga, celiakija, tulžies pūslės sutrikimai);
- amžiniai pakitimai.
Kaip žinoti kokių medžiagų trūksta?
Geriausias būdas sužinoti kokių medžiagų organizmui trūksta – atlikti kraujo tyrimą. Tačiau tikrai galima pasikliauti ir gydančio gydytojo rekomendacijomis, kuris, turėdamas didelę darbo patirtį, paprastai žino dažniausiai pasitaikančius simptomus ar požymius, iš kurių sprendžiama, kad stokojama būtinųjų medžiagų. Taigi, onkologiniams pacientams galima, o kartais net būtina vartoti tam tikrų vitaminų ar mikro– makro– elementų. Vėžio gydymo metu, atsigaunant po gydymo, siekiant išvengti ligos atkryčio, žodžiu, visame sergančiojo vėžiu sveikimo kelyje svarbu užtikrinti pakankamą ir visavertę mitybą, kuri padėtų atgauti jėgas, mažintų svorio praradimo (ypač raumenų masės) riziką. Šiems pacientams reikėtų pagalvoti apie savo mitybos raciono papildymą oksidacinį stresą ir sisteminį uždegimą mažinančiais elementais – polifenoliais – kurkuminų, resveratrolių, beta gliukanais, fitosteroliais, Omega3 riebalų rūgštimis.
Kodėl polifenoliai rekomenduojami onkologiniams pacientams?
Šiandien plačiai kalbama apie polifenolius, augalinės kilmės molekules, atliekančias svarbų vaidmenį palaikant sveikatą, atsigaunant po onkologinės ligos gydymo. Onkologiniams pacientams naudingos polifenolių savybės siejamos su vėžinių procesų atsiradimą ir vystymą veikiančiomis savybėmis, antioksidaciniu poveikiu.
Gydymo (chemoterapijas ar radioterapijos) metu net ir naudojant pažengusias technologijas, neišvengiamai pažeidžiami sveikieji audiniai, ląstelės. Todėl būtina užtikrinti jų atstatymą ir funkcijų palaikymą. Polifenoliai – viena optimaliausių priemonių tai pasiekti, nes, yra duomenų , kad polifenoliai gali padėti netgi sustiprinti chemoterapijos poveikį (veikia sinergiškai), padėti slopinti pašalinius gydymo poveikius ir toksiškumą, palaikyti apetitą (labai svarbu, kai pacientui nesinori valgyti). Polifenoliai itin svarbūs uždegimo reguliavime (taip apsaugo raumenis ir imuninę sistemą). Nacionalinio vėžio instituto tinklapyje pateikiama, kad ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai parodė kurkumino ir resveratrolio chemoprevencinį (padedanti išvengti vėžio), priešvėžinį ir gyvenimo kokybę gerinantį poveikį.
Kaip išsirinkti antioksidantą?
Nuo vėžio besigydantiems pacientams svarbu žinoti, kad ne visi maisto papildai jiems tinka. Yra preparatų, augalų, kurie gali slopinti gydymo veiksmingumą, aktyvinti kepenų veiklą. Todėl chemoterapijos metu aktualu, kad žmogus nevartotų bet ko, kad nepablogintų gydymo rezultatų, nepakenktų sau. Kita vertus, yra įrodymų, kad polifenolius, tokius kaip kurkuminas, resveratrolis, galima vartoti su tam tikrais vaistais ir chemoterapijos metu. Todėl svarbu žinoti, kad antioksidantų yra įvairių. Pavyzdžiui, vitaminas C irgi antioksidantas, bet jo aktyvaus gydymo metu vartoti negalima, nes jis mažina gydymo efektyvumą. Polifenoliai nors ir turi antioksidacinį poveikį, jis yra kitoks nei pvz vitamino C ir polifenoliai veikia pleiotropiškai – į kelias skirtingas vietas – į ląstelių membranas, signalinius kelius, genų raišką, reguliuoja imuninę sistemą, todėl turi teigiamą poveikį vėžio atveju.
Taip pat reikėtų įvertinti, kad antioksidantai gali būti natūralūs ir sintetiniai. Pvz. Vitaminas C, E ir kt. būna sintetiniai ir natūralūs. Teigiama, kad sintetiniai antioksidantai organizme nėra pasisavinami taip gerai, kaip natūralūs, kurie yra organizmo biologiškai atpažįstami. Natūralūs antioksidantai randami ir išgaunami iš natūraliai esančių augalinių ar gyvulinių žaliavų. Sintetiniai antioksidantai neauga dirvožemyje, negali būti ekologiški.
Norint vartoti maisto papildų, antioksidantų ir tikintis iš jų naudos, svarbu išsiaiškinti šiuos pagrindinius dalykus:
- kokius jų galima gerti kartu su chemoterapija, kokius – ne, kaip taisyklingai vartoti;
- koks maisto papildų sudėtyje yra veikliųjų medžiagų kiekis.
- koks panaudotas gamybos būdas, forma ir technologijos, nes tai lemia veikliųjų medžiagų pasisavinimą. Tai kone svarbiausias aspektas, nes net ir pakankamas naudingų medžiagų kiekis neduos naudos, jeigu šios medžiagos nebus veiksmingai pasisavinamos;
- iš ko pagaminti papildai: natūralūs ar sintetiniai;
- pirmenybę teikti skystoms papildų formoms, nes jos nedirgina skrandžio, veikliosios medžiagos pasisavinamos žarnyne, neapkrauna kepenų.
Ką svarbu žinoti renkantis polifenolius?
Renkantis polifenolių maisto papildus svarbu žinoti, kad:
- naudingų polifenolių poveikių galima tikėtis, tik vartojant pakankamas šių medžiagų koncentracijas ir užtikrinant jų gerą pasisavinimą ląstelėje (bioprieinamumą);
- polifenolių bioprieinamumą ir jų koncentraciją lemia jų gamybos forma ir efektyvaus pasisavinimo technologijos būdas. Pavyzdžiui, ciberžolės milteliuose farmakologiškai aktyvių kurkuminoidų yra vos keli procentai, o ekstrakte šių medžiagų 95–97 proc.
- vienas kurkuminas blogai pasisavinamas organizme. Norint pagerinti pasisavinimą, jį reikia naudoti junginyje su kitu polifenoliu resveratroliu. Veikdami derinyje, jie išlieka farmakologiškai aktyvūs ir vienas kitą papildo, todėl iki 2,5 karto ilgiau išlieka organizme.
Pagerinti įvairių veikliųjų medžiagų bioprieinamumą galima pasitelkiant pažangias nanotechnologijas, pavyzdžiui, efektyvaus pasisavinimo technologiją Miosol® leido Lietuvos mokslininkams sukurti dviejų polifenolių – kurkumimo ir resveratrolio efektyviai pasisavinamą skystą formą viename. Mikroskopinio, mažesnio už plauką dydžio mikrokapsulės skystyje – tai vitaminų, mineralų ir augalinių ekstraktų pernašų sistema, kuri yra iki 100 kartų mažesnė už ląstelės dydį ir užtikrina iki 6 kartų didesnį veikliųjų medžiagų pasisavinimą bei patogų vartojimą.
