Klinikinės toksikologijos gydytoja Jūratė Margerienė pabrėžia: priklausomybė nuo nikotino yra tokia pat priklausomybė, kaip ir visos kitos, tai yra liga, o rūkymo pasekmės sveikatai, o per ją netiesiogiai – ir visoms kitoms gyvenimo sritims, yra didžiulės.
„Visos priklausomybės, kokios jos bebūtų, mediciniškai žiūrint turi savo „lentyną“ ir yra gydytojų šifruojamos vienu ir tuo pačiu tarptautiniu kodu. Ar tai būtų priklausomybė nuo lošimo, ar nuo vaistų, ar nuo nikotino, ar nuo kanabinoidų, – visa tai yra viena ir ta pati liga.
Jeigu ši liga išsivysto, gydymas yra vienodas. Vienintelis „vaistas“ – atsisakyti medžiagos, nuo kurios žmogus yra priklausomas“, – aiškino toksikologė.
Priklausomybė – ne nuo pirmos cigaretės
Pasak gydytojos, nuo nikotino žmogus tampa priklausomas ne iš karto. „Kaip ir visų psichoaktyvių medžiagų, nikotino poveikis pradžioje gali būti net nemalonus: graužti gerklę, sukelti kosulį, svaigti galva, pykinti, atsirasti nemalonus skonis burnoje“, – vardijo J.Margerienė.
Nors pirma cigaretė dažnam gali pasirodyti atgrasi, kartojant šį veiksmą priklausomybė išsivystys – greičiau ar lėčiau, priklauso nuo amžiaus, genetikos, taip pat nuo to, kaip dažnai žmogus tą psichoaktyvią medžiagą pradeda vartoti.
„Yra aprašyta, kad maždaug pusė tų, kurie pabandė pirmą kartą, pabando ir antrą kartą, ir trečią“, – įspėjo toksikologė. Priklausomybės greitis priklauso nuo malonumo, kurį jie pajaučia rūkydami. „Kaip greitai išnyksta nemalonūs simptomai ir pereinama į malonumą, – aiškino gydytoja. – Nikotinas veikia smegenis, aktyvuodamas neurotransmitorių dopaminą, kuris yra labai susijęs su malonumo pojūčiu.“
Ar žmogų, kuris parūko tik kartą per mėnesį vakarėlyje, jau laikyti priklausomu? „Jis turi atsakyti sau, ar jau atsirado priklausomybės požymiai. Ar, nepaisant neigiamo poveikio, jis ir toliau rūko, ar vystosi tolerancija, auga dozė, neparūkius atsiranda abstinencija ir vartojimas tampa prioritetu? Jeigu savyje randate šiuos požymius, tai – jau priklausomybė“, – paaiškino J.Margerienė.
Visgi parūkymai „dėl kompanijos“ yra rizikingi: labai individualu, kada tai taps priklausomybe. Pasak toksikologės, yra įrodyta, kad bent pusė tokių žmonių tampa priklausomi.
Mirtinos ligos ir poveikis grožiui
Neretai priklausomi nuo nikotino asmenys teisina save rodydami į medikus, kurie patys rūko. Tačiau nustatyta, kad kiekviena cigaretė gyvenimo trukmę sumažina 11 minučių.
Nors tabako kontrolės srityje pasiekta pažanga, rūkymas tebėra svarbi mirtingumo ir sergamumo Europos Sajungoje (ES) priežastis. Nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta daugiau kaip 650 tūkst. europiečių, tai – kas septintas mirties atvejis ES, o daugiau kaip 13 mln. žmonių kenčia nuo sunkių lėtinių rūkymo sukeltų ligų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nekontroliuojamas rūkymo plitimas pasaulyje gali lemti, jog iki 2025 m. mirtingumas nuo tabako sukeltų ligų išaugs iki 10 mln. per metus, o bendras tabako aukų skaičius per artimiausius 50 metų gali pasiekti pusę milijardo.
Pasak J.Margerienės, nikotinas pakenkia visam organizmui, pradedant psichologiniais dalykais, baigiant fiziniu kūnu.
„Kai pacientas ateina pas kardiologą, taip pat neurologą, pulmonologą, dermatologą, ginekologą, pirmas (ar vienas pirmųjų) jo klausimas būna „Ar rūkote?“ Šis klausimas įeina į širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, vertinant riziką jomis susirgti, – rūkymas yra vienas iš pagrindinių faktorių“, – sakė toksikologė.
Beveik nėra srities, kuriai nikotinas organizme nepadarytų žalos:
Širdies ir kraujagyslių ligos. 50 metų žmogui, kuris rūko, infarkto rizika padidėja 5 kartus. Rūkymas gali sukelti miokardo infarktą, cholesterolio disbalansą, išeminę širdies ligą, aterosklerozės paūmėjimą.
Neurologinės ligos. Rūkymas didina insulto riziką, nes nikotinas veikia kraujagyslių sieneles, jas spazmuodamas, o kartu progresuoja aterosklerozė – didėja kraujo krešumas.
Onkologinės ligos. Plačiai žinoma, kad rūkymas susijęs su plaučių vėžio rizika, kitomis plaučių ligomis, bet taip pat ir su gerklės, burnos gleivinės, gerklų, balso stygų vėžiu. Taip pat įrodyta, rūkymas didina gimdos kaklelio vėžio riziką, kraujo vėžį.
Kvėpavimo sistemos ligos. Nuo bronchitų iki vėžinių susirgimų.
Poveikis nėštumui. Nėščioms moterims visada sakoma, kad reikia mesti rūkyti, nes didėja negyvagimių ir priešlaikinių gimdymų rizika.
Poveikis psichikai. Nuotaikų svyravimai, nerimas, nervingumas.
Poveikis imuninei sistemai. Rūkymas slopina imuninę sistemą.
Nevaisingumas. Nikotinas moterims veikia estrogenų, o vyrams – testosterono gamybą.
Diabetas. Nikotinas didina diabeto komplikacijas.
Regos sutrikimai. Gali progresuoti katarakta, atsiranda alerginiai konjunktyvitai.
Menopauzė. Nikotinas moterims skatina ankstyvą menopauzės atsiradimą.
Odos pakitimai. Gali atsirasti įvairių egzemų, išsivystyti psoriazė. Į cigaretes įeina iki 8 tūkst. chemikalų, kurie gali skatinti įvairius odos pakitimus. Sunkieji metalai skatina įvairias odos ligas: arsenas, berilis, kadmis, chromas, kobaltas, nikelis, švinas. Cigarečių dūmuose randamos net radioaktyvios medžiagos, kaip polonis.
Odos senėjimas. Rūkymas skatina ir odos senėjimą, veido raukšlėtumą. „Plastinės ir estetinės medicinos specialistai kartais net nedaro botulino injekcijų ar plastinių operacijų, kol moteris nemeta rūkyti bent kelis mėnesius“, – atskleidė J.Margerienė.
„Garinimas“ nėra sveikesnė alternatyva
Kartais galima išgirsti nuomonę, kad neigiamą rūkymo poveikį galima sumažinti įprastas cigaretes pakeitus elektroninėmis.
„Elektroninės cigaretės nėra ištirtos tiek, kiek mes, medikai, norėtume, – sakė J.Margerienė. – Kaitinamajame tabake ir „vaipuose“ taip pat yra toksinės medžiagos – nitrozaminai, sunkieji metalai, radioaktyvusis polonis, taip pat mažai ištirti polinukleariniai aromatiniai karbonatai.
Į mane kreipiasi pacientai, perėję nuo įprastų cigarečių prie elektroninių, nes atsiranda tokie simptomai, kaip smulkiųjų sąnarių skausmai, odos pakitimai, egzema, bėrimai, sausas kosulys sumažėja, bet atsiranda lėtinė sloga.
Pasakyti, kad elektroninių cigarečių medžiagos mažiau toksiškos nei tradicinių, negalima. Tiesiog tai kitos toksinės medžiagos. O pats suvartojamo nikotino kiekis nepakinta, nes mažų elektroninių cigarečių surūkoma žymiai daugiau.“
Metus rūkyti nauda pajuntama greit
Tik 7 proc. rūkalių sugeba patys mesti rūkyti, 15–30 proc. meta rūkyti padedant gydytojams arba motyvuojant kažkam iš šono. Tačiau nauda organizmui pasijunta labai greit.
„Po 20 minučių stabilizuojasi širdies ritmas. Po 8 valandų 50 proc. sumažėja nikotino kiekis organizme ir padidėja deguonies kiekis. Po paros plaučiai išsivalo nuo anglies monoksido.
Po 2 dienų nebelieka kvapo, skonio ir atsiranda šviežias burnos kvapas. Po 3 dienų darosi lengviau įkvėpti, mažiau dūstama, atsiranda lengvumo pojūtis. Po 2 savaičių – 3 mėnesių pradeda gerėti plaučių funkcija, mažėja infarkto rizika.
Kas nerūko 1 metus, perpus sumažėja kraujagyslių ligų rizika, kas nerūko 5 metus, insulto rizika tampa tokia pat, kaip ir nerūkančio. Kas nerūko 10 metų, perpus sumažėja plaučių vėžio rizika, o onkologinių ligų ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika tampa tokia pati, kaip ir nerūkiusio asmens.
Taigi, tikrai verta mesti rūkyti“, – sakė toksikologė.
Tiesa, metant rūkyti reikia būti pasirengus atlaikyti ir tam tikrus neigiamus poveikius, kurie yra laikini. Pradžioje gali varginti nuotaikų svyravimas, irzlumas, energijos stoka, apetito sumažėjimas. Atsiranda ir tam tikri fiziniai negalavimai – gali pasitaikyti širdies ritmo sutrikimai, padidėti skrandžio rūgštingumas, graužti rėmuo.
„Vėlesnis neigiamas poveikis – galimas laikinas svorio augimas, nes nikotinas yra medžiaga, kuri greitina medžiagų apykaitą. Todėl iš anksto reikia gerai apsvarstyti programą, pagalvoti, kokiu sportu užsiimsiu, kaip leisiu laisvalaikį, kuo pakeisiu savo ritualus“, – aiškino J.Margerienė.
Sėkme, kuomet jau galima laikyti, kad planas mesti rūkyti pavyko, pasak toksikologės, galima laikyti 3–4 savaites. „Praėjus šiam laikui daugelis metusių rūkyti nebeturi fizinio poreikio rūkyti ir abstinencijos. Jeigu lieka psichologinių dalykų, galima pradėti juos koreguoti papildant savo gyvenimo planą papildomais dalykais, kurie užpildytų tą tuštumą. Kaip ir visų priklausomybių atveju, reikia susikurti sau būdą, kaip tu užpildysi tą malonumo poreikį gyvendamas toliau“, – sakė gydytoja.
Efektyviausi būdai mesti rūkyti
Ko gero, efektyviausias ir nelinkėtinas būdas mesti rūkyti yra susirgti sunkia liga.
„Kai žmogus suserga, pavyzdžiui, plaučių uždegimu, sunkia koronaviruso forma ar jam atliekama kokia nors operacija, jis papuola į reanimaciją dėl širdies ir kraujagyslių ligų ar susilaužo koją – jis meta rūkyti staigiai, nes papuola į situaciją, kai neturi fizinės sveikatos tam įpročiui tęsti“, – pasakojo toksikologė.
Mesti rūkyti galima staigiai, be jokių pagalbinių priemonių – toks būdas tinka valingiems, taip pat jaunesnio amžiaus žmonėms.
Galima pasitelkti pakaitinę nikotino terapiją – iš tokių priemonių Lietuvoje yra prieinami nikotino pleistrai, purkštukai, kramtoma guma, žolinės tabletės, pastilės, nikotino inhaliatoriai. Juos vartojant mažiau jaučiami fiziniai abstinencijos simptomai, dirglumas, žmogus yra darbingas.
Taip pat galima taikyti medikamentinę terapiją – Europoje yra naudojami dviejų grupių vaistai, kurie veikia per smegenų dopamino receptorius ir padeda žmogui mesti rūkyti. Kokį kelią pasirinkti – labai individualu, geriausia tą aptarti su savo šeimos gydytoju.
„Jeigu žmogus labai linkęs į nutukimą, pavyzdžiui, moterys per premenopauzę, gali reikėti skirti medikamentus, kuriuos vartojant neatsiranda svorio padidėjimo rizika. Įvertinus visas individualias rizikas bus parinktas geriausias būdas“, – aiškino medikė.
Bet kuriuo atveju, pasiryžus mesti rūkyti reikia tam pasiruošti, apgalvoti, kokie įpročiai skatina rūkyti, ir pagal tai pertvarkyti savo kasdienybę. „Be pasiruošimo mesti rūkyti labai sunku“, – pabrėžė J.Margerienė. Kad procesas būtų sėkmingas, reikia nebijoti pagalbos – pakalbėti su savo gydytoju, draugais, bendraminčiais, kurie yra metę rūkyti, paskaityti motyvacines knygas.
Nesugrįžti prie žalingo įpročio, pasak gydytojos, labiausiai padeda stipri motyvacija, o taip pat paties susidėliotos priemonės: labai padeda priemonė panaikinti rūkymo vietas, kiti veda dienoraštį, surašydami gerus dalykus, kurie nutiko metus rūkyti, treti skaičiuoja finansinę naudą.
„Potraukis rūkyti kai kuriems žmonėms išlieka labai ilgai, iki 10 metų ir ilgiau. Susidarius situacijai, kur anksčiau rūkydavai, organizmas atsimena nikotino teikiamą malonumą, kvepia užuodžiami dūmai.
Bet bent jau tiek džiugu, kad cigarečių vartojimo kultūra pas mus keičiasi. Elektroninių cigarečių, kaitinamo tabako kvapas mažiau jaučiamas aplinkoje. Aš dar prisimenu, kaip prieš 30 metų buvo rūkoma visur, restoranuose, kavinėse, koncertuose, nebūdavo atskiriamos nerūkančių ir rūkančių zonos. Draudimas rūkyti restoranuose tada atrodė drastiškas, o dabar tai – visiška norma“, – priminė toksikologė, pasidžiaugusi besikeičiančiu visuomenės požiūriu į rūkymą.
