Sophie pasakoja, kad žmonės stebėjosi jos jaunatviškumu, net klausdavo pavardės chirurgo, kuris ją taip pagražino. Tačiau tiesa, kad savo sveikata Mimi rūpinosi pati. Jos anūkė aprašė, kas padėjo senjorei su šypsena sulaukti 95-erių metų.
Kiek ją pažinojau, Mimi valgė sveiką ir paprastą maistą. Nors buvo įgijusi dietologės išsilavinimą, nesivaikė madingų dietų, bet stengėsi kuo mažiau vartoti konservantų ir toksinų.
Ji mums primindavo, kad reikia vengti nitratų, esančių perdirbtoje mėsoje, jei įmanoma, daržoves virti garuose, o ne jas kepti.
Tiek Mimi, tiek kitai mano močiutei, kuri sulaukė 93 metų, svarbiausia buvo saikas. Ji kasdien valgė duoną, sūrį ir riešutus, bet nedideliais kiekiais.
Abi retkarčiais pasimėgaudavo desertais ir visada šalia turėdavo ką nors saldaus, kad galėtų pasiūlyti anūkams. Užkandžiaudavo šviežiais vaisiais ir daržovėmis arba graikiniais riešutais ir pilno grūdo dribsniais, kad užkandis būtų traškus.
Dėl refliukso Mimi ribojo pomidorų ir šokolado suvartojimą. Abi močiutės puikiai apsiėjo be alkoholio ir gėrė retai, o tai padėjo išlaikyti aštrų protą.
Saugojo odą nuo saulės
Mimi žmonės klausdavo jos plastinės chirurgijos gydytojo pavardės. Bet ji niekada nesidarė jokios operacijos.
Jaunatviškas spindesys be raukšlių buvo sveiko gyvenimo būdo, taip pat namuose atliekamų odos priežiūros procedūrų rezultatas. Tikriausiai, įtakos turėjo ir jos genetika. Mimi dažnai įmasažuodavo tam skirtą aliejų į veido odą. Ji taip pat prisiekinėjo, kad veidą tepa morkų sėklų aliejumi ir kasdien drėkina odą nuo galvos iki kojų.
Nors gyveno šilto klimato šalyje ir dešimtmečius turėjo baseiną, ji daug valandų saulėje nekepė. Kai būdavo lauke, prisidengdavo galvą skrybėle ir gausiai naudodavo apsauginį kremą nuo saulės.
Savo išvaizda ji rūpinosi ir kitais būdais. Siuvėjo dukra tikėjo, kad svarbu kokybė, o ne kiekybė. Todėl spintoje kabėję rūbai buvo gerai pasiūti ir tarnavo ilgai.
Mankštinosi namie
Mimi jaunystę paskyrė vaikų auginimui ir buvo namų šeimininkė, tačiau dienos rūpesčių sūkuryje moteris rado laiko mankštai.
Namie ji turėjo dviratį treniruoklį ir mankštindavosi pagal per televiziją rodytas sporto trenerio Jack`o LaLanno treniruotes.
Net ir senatvėje ji nenustojo judėti. Nesvarbu, ar užsiėmė aerobika, ar joga ant kėdės, ji uoliai stengėsi įtraukti judėjimą į savo kasdienybę.
Visi mano seneliai visada bent kartą per dieną eidavo pasivaikščioti.
Mokėsi naujų dalykų
Mokymasis visą gyvenimą buvo įaugęs į abiejų mano senelių gyvenimo būdą. Daug metų jos keliavo po pasaulį, matė ir pažino įvairias kultūras. Šie prisiminimai jas palaikė net tada, kai jos nebegalėjo leistis į tolimas klajones.
Mimi vedė kelionių žurnalą, kurį vėliau perdavė man. Ji pasakojo apie keliones traukiniu po Japoniją ir ekskursijas Izraelyje, apie prabangius drabužius, kuriuos dėvėjo, ir maistą, kurį valgė.
Senelė vis prisiminė keliones, nes namie buvo pilna smulkių suvenyrų. Be to, jos bute buvo knygų lentynos, nuo Šekspyro iki enciklopedijų, taip pat žurnalų.
Visi mano seneliai kasdien skaitydavo laikraščius, kad žinotų naujienas. Be to, jie ne tik skaitė, bet ir lankė kursus, kad įgytų išsilavinimą iki pat 80-ies ir 90-ies metų. Nesvarbu, ar jie mokėsi naujos kalbos, ar lankė istorijos ar meno pamokas, jie nuolat gaudavo naujos informacijos, kuri stimuliavo jų smegenis ir padėjo išlaikyti jaunystę.
Šilti socialiniai ryšiai
Svarbiausia, kad mano seneliai palaikė glaudų kontaktą su draugais ir šeima. Jie dažnai skambindavo telefonu, lankėsi svečiuose, rašė laiškus, tad ryšio niekad neprarado. Kai sulaukę vyresnio amžiaus, galiausiai persikėlė į slaugos ir globos įstaigas, jie nenustojo ieškoti naujų draugų.
Jie stengėsi išlikti tarp žmonių ir tai padėjo jiems rasti džiaugsmo kiekvieną dieną.
Pagal „Business Insider“ inf.
