Antioksidantai yra natūralus ginklas prieš kenksmingas molekules, vadinamas „laisvaisiais radikalais“, kurie nuolat susidaro organizme. Šios nestabilios molekulės gali pažeisti mūsų ląsteles, o su amžiumi sukelti tokias ligas kaip vėžys.
Kai kuriuos antioksidantus gamina pats organizmas, o kitus gauname su maistu. Pavyzdžiui, morkose gausu beta-karoteno, pomidoruose – likopeno, o vynuogėse – polifenolių. Manoma, kad išvardintos medžiagos padeda išvengti laisvųjų radikalų sukeliamo ląstelių pažeidimo arba oksidacinio streso.
Tačiau ar, nepaisant jų naudingų savybių, antioksidantų gali būti per daug?
Tyrimas rodo, kad žmonės, kurių mityboje gausu antioksidantų turinčių vaisių, daržovių ir ankštinių daržovių, turi mažesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiu. Juos taip pat rečiau ištinka ankstyva mirtis.
Regis, peršasi išvada, kad verta padidinti antioksidantų kiekį organizme, pavyzdžiui, vartojant maisto papildus. Tačiau tokiu atveju padidėja rizika viršyti rekomenduojamas antioksidantų dozes, o tai gali būti žalinga.
Yra žinoma, kad dėl didelio beta-karoteno kiekio oda tampa geltona arba oranžinė, o tai vizualiai stebina, bet savaime nėra kenksminga. Per didelis vitamino C kiekis gali sukelti virškinimo problemų, pavyzdžiui, viduriavimą, pykinimą ir pilvo spazmus.
Dar rimčiau, didelės beta-karoteno dozės gali padidinti plaučių vėžio ir širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę asmenims, kuriems ir taip yra didelė šių ligų rizika, pavyzdžiui, esamiems ir buvusiems rūkoriams ir žmonėms, kurie buvo veikiami asbesto.
Taip pat yra įrodymų, gautų atlikus tyrimus su gyvūnais ir žmonių audiniais, kad antioksidantai gali skatinti kai kurių vėžinių susirgimų augimą ir plitimą.
Be to, įrodyta, kad didelės vitamino E papildų dozės sąveikauja su tam tikrais vaistais, pavyzdžiui, aspirinu, varfarinu, tamoksifenu ir ciklosporinu A. Jie taip pat siejami su padidėjusia ankstyvos mirties rizika lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.
Tyrimai rodo, kad per didelis antioksidantų kiekis gali būti žalingas, bet kodėl? Viena iš priežasčių yra ta, kad mažas laisvųjų radikalų kiekis iš tikrųjų gali būti naudingas.
„Yra daug įrodymų, kad laisvieji radikalai atlieka naudingą vaidmenį fiziologiniuose procesuose, – teigė Britų Kolumbijos universiteto (Kanada) farmakologijos profesorius Ismailas Laheris. – Esant nedidelei koncentracijai, laisvieji radikalai padeda ląstelėms augti ir yra organizmo apsaugos nuo ligų mechanizmo dalis. Jie taip pat dalyvauja vaistų metabolizme arba skilime ir ląstelių tarpusavio komunikacijoje.“
Tačiau „jei antioksidantų suvartojama per daug, svarbūs procesai gali sutrikti, o tai gali sukelti nepageidaujamą poveikį“, – teigė Albertos universiteto Farmacijos ir farmacijos mokslų fakulteto (Kanada) profesorius emeritas Jamesas Kehreris.
Kaip užtikrinti, kad neperdozuotume antioksidantų? Venkite maisto papildų, o reikalingą antioksiantų dozę gaukite kartu su maistu.
„Kai žmogus laikosi subalansuotos mitybos principų, valgo pakankamai vaisių ir daržovių, suvartojamas reikiamas antioksidantų kiekis“, – sakė J.Kehreris.
„Maisto papildai reikalingi retai, išskyrus atvejus, kai ilgą laiką valgoma netinkamai arba sergant kai kuriomis ligomis“, – pridūrė jis.
Pavyzdžiui, maisto papildai gali būti rekomenduojami, jei sergate ataksija su izoliuotu vitamino E trūkumu (AVED) – retu paveldimu neurodegeneraciniu sutrikimu.
Taip pat svarbu mankštintis. Organizmas gali pats pasigaminti antioksidantų, o fiziniai pratimai skatina antioksidantų gamybą raumenyse, širdyje ir kepenyse.
Jei ketinate vartoti maisto papildus su antioksidantais, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu. Svarbu parinkti tinkamą dozę ir įsitikinti, ar preparatas neturės sąveikos su jūsų vartojamais vaistais.
Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nėra medicininis patarimas.
Parengta pagal „Live Science“ inf.
