Tačiau ryškiai išreikštas troškulys rytais ar net atsibudimai vidury nakties gali rodyti, kad kažką darote ne taip. Pasirodo, rytinė dehidratacija gali būti susijusi su vakarine rutina.
Vanduo sudaro apie 60 proc. suaugusio žmogaus kūno svorio ir yra būtinas daugeliui organizmo funkcijų, įskaitant temperatūros reguliaciją, ląstelių funkciją ir atliekų šalinimą.
Dėl skysčių trūkumo dažnai gali sustiprėti nuovargis, atsirasti pulsuojantis galvos skausmas, džiūti burna ar išsausėti oda. Menkas malonumas visą dieną jaustis dehidratuotam, vangiam ir be energijos.
„Visada rekomenduoju žmonėms per pirmąsias 30 minučių nuo prabudimo išgerti maždaug 250 ml vandens“, – sakė Teksaso Sporto medicinos centro (JAV) dietologė Kaylee Jacks.
„Tai taip pat padeda išjudinti medžiagų apykaitą, suvirškinti pusryčius ir patenkinti dienos hidratacijos poreikius“, – pridūrė specialistė.
Ji išskyrė 5 kasdienės rutinos veiksnius, kurie turi įtakos organizmo skysčių balansui ryte.
1. Neišgeriate pakankamai vandens
Nors prieš pat miegą patariama negerti vandens, kad naktį nereikėtų keltis į tualetą, svarbu užtikrinti, kad visą dieną palaikytumėte gerą hidratacijos lygį.
Elementaru: jei vakare į lovą gulsitės su skysčių trūkumu, ryte pabusite su dar didesniu deficitu. Tai gali sukelti lėtinę dehidrataciją.
Jei atsibudę jaučiate troškulį, jums džiūsta burna ir galbūt skauda ar džiūsta gerklė, o ryte jūsų šlapimas yra tamsiai geltonos ar oranžinės spalvos, tai – požymiai, kad negaunate pakankamai skysčių.
2. Per ilgai miegate
Optimali suaugusio žmogaus miego trukmė – 7–9 valandos. Ypač ilgas nakties poilsis gali turėti įtakos skysčių balansui organizme, nes kuo ilgiau miegate, tuo ilgiau nepapildote organizmo skysčių atsargų.
K.Jacks pataria naudoti žadintuvą ir nemiegoti ilgiau 9 valandų. Pavyks gerai pailsėti, o ryte nesijausite mieguisti ir ištroškę.
3. Miegamajame šiek tiek per karšta
Vieni žmonės užmiega tik vėsiame kambaryje, o kiti mėgsta įsisupti į daugybę paklodžių. Pastaruoju atveju miegas per šiltoje aplinkoje gali prisidėti prie rytinio troškulio.
„Miegas kambaryje, kuriame yra sausas arba karštas oras, gali sukelti dehidrataciją, nes sausas oras gali sugerti drėgmę iš nosies ir burnos“, – aiškino K.Jacks.
„Aplinka, kurioje prakaituojate, padidina skysčių ir elektrolitų išsiskyrimą, todėl atsibundate labiau dehidratuoti nei miegodami vėsesnėje aplinkoje“, – pridūrė ji.
Kokybiškam miegui užtikrinti patartina, kad miegamojo temperatūra būtų 16–19 laipsnių pagal Celsijų. Jeigu jums per šaltą, pasirinkite tinkamą miegamojo patalynę, šaltuoju metu laiku dažniau vėdinkite kambarį, kad oras jame neišsausėtų.
4. Kava arba alkoholis vakare
Jei vakare mėgstate išgerti stiklą vyno arba pasivaišinti puodeliu kavos, tikriausiai pagadinsite savo miegą ir organizmo skysčių balansą.
Kofeinas ir alkoholis skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. Taigi, didėja rizika, kad naktį pritrūksite skysčių.
„Alkoholis taip pat neleidžia organizmui išskirti antidiuretinio hormono, kuris padeda reguliuoti vandens kiekį organizme. Be to, didesnis alkoholio kiekis gali sukelti pagirias, dėl kurių ryte troškins dar labiau“, – įspėjo K.Jacks.
Vakarėjant venkite kofeino turinčių gėrimų ir alkoholio. Geriau išgerkite stiklinę vandens. Jei vartojote alkoholį, atminkite, kad reikės suvartoti daugiau skysčių.
5. Padidėjęs stresas ir nerimas
Norite tikėkite, norite ne, bet stresas ir nerimas gali prisidėti prie dehidratacijos.
„Stresas ir nerimas paprastai siejami su padažnėjusiu širdies ritmu ir intensyvesniu kvėpavimu, o abu šie veiksniai gali prisidėti prie skysčių netekimo džiūnant burnai ir prakaituojant“, – sakė K.Jacks.
„Be to, kai patiriate stresą, esate mažiau linkę teikti pirmenybę skysčių vartojimui“, – pridūrė ekspertė.
Vienas iš veiksmingų sprendimų – sumažinti streso lygį prieš miegą. Naudinga į vakaro rutiną įtraukti atsipalaidavimo metodus, pavyzdžiui, jogą, meditaciją ar dienoraščio rašymą. Taip pat pravartu vengti ekranų.
Pagal Texashealth.org inf.
