Pasak „Sokrato Clinica“ šeimos gydytojo Tomo Mauručaičio, nėra tokio oro, kuris pateisintų nesveiką mitybą. Jo teigimu, oras pasikeis, bet dėl prastos mitybos padaryta žala išliks kur kas ilgiau nei laikinas diskomfortas dėl trumpalaikio šaltuko.
„Žiemą, kai yra mažiau saulės, mūsų organizme iš tiesų sumažėja seratonino gamyba, sulėtėja medžiagų apykaita, o kūno termoreguliaciniams procesams sunaudojama daugiau energijos, tačiau tam, kad tai įveiktumėme, tikrai nereikia „užsidėti“ papildomo riebalų sluoksnio. Svarbiau yra pasirūpinti, kad valgomas maistas būtų subalansuotas: nepersistengiant nei su kalorijomis, nei su riebalais“, – sako šeimos gydytojas.
Anot T. Mauručaičio, pastebėta, kad atšalus orams žmonės yra linkę dažniau nusižengti sveikos mitybos principams – vartoja mažiau skysčių, per dažnai lepinasi saldėsiais, valgo riebiau. Tuo tarpu, gydytojo įsitikinimu, keičiantis sezonams valgymo įpročiai neturėtų ypatingai keistis – mityba žiemą nėra kažkuo ypatinga, nes išlieka tos pačios valgymo taisyklės: maitintis kelis kartus per dieną, valgyti visavertį maistą.
„Evoliucijos yra taip sudėliota, kad organizmas jaučia nuolatinį poreikį gauti ir kaupti kalorijas. Metų laikai tik pakeičia tų kalorijų pavidalą, bet ne patį poreikį. Todėl siekiant išlikti sveikais bet kuriuo sezonu, rekomenduotina visavertė mityba, kurią sudaro daug daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų, baltymų bei minimalus kiekis angliavandenių ir riebalų. Ne tik vasarą, bet ir žiemą svarbu nepamiršti vartoti skysčių bei nepriklausomai nuo oro sąlygų stengtis neapleisti fizinės veiklos lauke“, – teigia šeimos gydytojas.
Neleiskite emocijoms sutrikdyti jūsų valgymo įpročių
Jam antrina ir BENU vaistininkė Inga Norkienė, pasak kurios, dalies visuomenės įsitikinimas, kad esant šaltiems orams, valgant riebiau galima išvengti peršalimo ligų yra per daug supaprastinta praeities įpročių adaptacija, o ne natūralus organizmo poreikis.
„Taip, pas mus dar yra išlikusios įvairių žiemos švenčių, tokių kaip Užgavėnės, tradicijos, kuomet siūloma daug ir riebiai valgyti. Vis dėlto, XXI amžiuje, pilnai reguliuoti gyvenimo ritmą pagal XIX šimtmečio papročius, nebūtų nei logiška, nei prasminga. Šiuolaikinis gyvenimas yra visiškai pasikeitęs: daugeliu atvejų, didžioji visuomenės dalis žiemą nebedirba sunkaus fizinio darbo lauke, todėl ir su sezonų kaita nėra pagrindo atsirasti papildomam sotaus maisto poreikiui“, – aiškina vaistininkė.
„Tiesa ir tai, kad žiemą į vaistines žmonės dažniausiai užsuka dėl vaistų įvairioms peršalimo ligoms gydyti. Tuo tarpu atsparumas infekcinėms ligoms, organizmo imunitetas, didžiąja dalimi priklauso nuo subalansuotos mitybos, tad jei netinkamai maitinamės, prasčiau funkcionuoja ir mūsų imuninė sistema“, – priduria pašnekovė.
I. Norkienė pastebi, kad vis tik žiemą labiau nei šiltuoju metų laiku žmonės psichologiškai yra linkę pavalgyti sočiau – savotiškai save „apsidovanoti“ už saulės trūkumą, nuolat tvyrančią tamsą ir šaltį ar dėl to, kad grįžtant į namus pateko į pūgą.
„Retkarčiais tokios „dovanėlės“ sau nėra labai blogai, tačiau jei toks emocinis valgymas tampa įpročiu – jis gali atnešti nepageidaujamų pasekmių. Juk tam, kad sušiltumėme turbūt pakanka arbatos su imbieru ar cinamonu, nors smegenys tokiais atvejais yra linkusios reikalauti „cukraus dozės“. O šis nėra nei sveikas, nei organizmui reikalingas produktas“, – pastebi vaistininkė.
Maisto skaidulos ir vitaminai – kokiuose produktuose žiemą jų ieškoti?
Jos teigimu, šaltuoju laikotarpiu žmonės mažiau valgo daržovių ir vaisių, dėl to atitinkamai maiste sumažėja skaidulų, pradeda trūkti vitaminų, antioksidantų. Sumažėjus ląstelienos kiekiui, lėtėja ir medžiagų apykaita organizme, gali sutrikti žarnyno veikla.
„Dėl skaidulų trūkumo žarnyne, taip pat mažesnio fizinio aktyvumo, žiemą mūsų klientai neretai skundžiasi vidurių užkietėjimu, virškinimo problemomis. Pastarąsias galima padėti spręsti valgant ne tik šviežias, bet ir raugintas daržoves. Dėl fermentacinių procesų raugintose daržovėse padidėja B grupės vitaminų, jose galima rasti ir vitamino C. Pavyzdžiui, raugintuose kopūstuose jo yra netgi daugiau nei citrinose. Raugintose daržovėse taip pat yra daug ir mikro, ir makro elementų, ląstelienos, probiotikų, kurie yra labai svarbūs organizmui“, – sako I. Norkienė.
Pasak vaistininkės, žiemą, tam, kad gautumėme B grupės vitaminų dalyvaujančių organizmo energetiniuose procesuose, reikėtų valgyti liesą mėsą. Su maistu rekomenduojama gauti ir pakankamai vitamino D, kuris yra labai svarbus imuninei sistemai, kaulams, gerai odos būklei palaikyti.
„Natūraliai vitamino D yra kai kuriuose produktuose – riebiose lašišose, silkėse, kiaušinio trynyje. Vis tik nesame jūrinė valstybė ir kokybiškų žuvies produktų irgi nesuvalgome tiek, kiek turėtumėme, tad čia gali pagelbėti žuvų taukai – vienas iš svarbiausių maisto papildų žiemą. Juose esančios omega-3 ir omega-6 polinesočiosios riebalų rūgštys padeda sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat yra svarbi ląstelių membranų struktūros dalis“ – aiškina I. Norkienė.
