„Tokiu atveju kava dirgina skrandžio gleivinę, pradeda skleistis virškinimo sultys, o maisto, kurį būtų galima virškinti, nėra. Jeigu dar yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas, tai gali skatinti skrandžio gleivinės erozijų, net opų atsiradimą. Todėl nereikėtų pusryčiauti tik puodeliu kavos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ pasakojo Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.
Jis taip pat paaiškino, kad nuo žmogaus medžiagų apykaitos priklauso, per kiek laiko žmogaus organizme yra suskaidomas į jį patekęs kofeinas. Jei medžiagų apykaita lėta, kofeinas organizme cirkuliuoja ilgą laiką.
„Už tai vienas ir sako, kad aš vakare galiu išgerti kavos ir eiti miegoti, o kitas net ir po pietų išgėręs kavos paskui vakare gali ilgai neužmigti“, – sakė R.Stukas.
Be to, jei žmogus rūko, kofeinas organizme suskaidomas žymiai greičiau.
Radijo laidoje profesorius taip pat atsakė į žurnalistės Domantės Slavinskaitės klausimus apie kofeino poveikį žmogaus savijautai bei paaiškino, kaip gerti kavą, bet tuo pačiu išlaikyti skysčių balansą organizme.
– Profesoriau, neretai draugai ir bendradarbiai diskutuoja dėl išgeriamo kavos puodelių skaičiaus. O kiek galima?
– Kava yra gėrimas, kurį vartoja labai daug gyventojų, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Todėl atliekama nemažai tyrimų norint įvertinti kavos galimą poveikį žmogaus organizmui, jo funkcijoms, atskirų organų veiklai.
Pagal Pasaulio Sveikatos organizacijos (PSO) pateiktą ataskaitą, 2 puodeliai kavos per dieną įrodytos rizikos žmogaus sveikatai nekelia. Taigi, mes galime išgerti 2 puodelius kavos ir ta kofeino dozė, kuri pateks į mūsų organizmą, neturėtų kelti rizikos.
Aišku, tai yra labai individualu, nes kiekvieno žmogaus organizmas kavą priimti gali skirtingai. Daugelis tyrimų rodo, kad kavos poveikis yra labai įvairiapusis. Vienas žmogus gali pajusti subjektyviai teigiamą, pageidaujamą, norimą kavos poveikį, o kitas – visai priešingą.
Kiekvienas žmogus, kuris geria kavą, ko gero, jaučia kokį poveikį ji daro konkrečiai jam.
– Minėjote 2 puodelius. O kokio dydžio jie turėtų būti, kad neperdozuotume kofeino?
– Priklauso ir nuo kavos stiprumo. Bet vidutiniškai tai yra 150 ml puodelis, o kofeino tiksliai žmogus, turbūt, nepaskaičiuos.
– O kiek galima išgerti espresso kavos?
– Espresso kavos puodeliai bus žymiai mažesni, bet mes irgi kalbame apie tuos pačius du puodelius. Tik reikia turėti omenyje, kad kofeinas skatina skysčių išsiskyrimą. Todėl už vieną kavos reikėtų išgerti du puodelius vandens, kad atsistatytų skysčių balansas.
– Dalis žmonių, sako, visai negali kavos gerti, nes dėl jos sukyla nerimas, stresas padidėja. Ar gali taip būti?
– Poveikis gali būti labai individualus. Kai kam gali pasireikšti nerimas, kai kam pyktis, neaiškus dirglumas, net drovumas. Simptomai, kaip širdies plakimo padidėjimas, kvėpavimo padažnėjimas, troškulio jautimas priklauso konkrečiai nuo organizmo, nervų sistemos.
Sunku pasakyti, kodėl būtent tam žmogui išgėrus kavos atsirado nerimas.
Kai kam gali atsirasti rankų arba kojų drebėjimas, atskirai – pirštų drebėjimas. Poveikių sąrašas yra labai didelis. Tik jie visi neatsiranda vienam žmogui. Bet tai reti atvejai.
Kai žmogus išgeria kavos, dažniausiai jam pagerėja nuotaika, darbingumas, padidėja dėmesio koncentracija, jis geriau atlieka užduotis, daro mažiau klaidų. Dėl to stimuliuojančio poveikio žmonės ir vartoja kavą.
Aišku, pripranta, kartais sako, kad tų 2 puodelių mažai – reikia daugiau. Tai irgi yra individualu.
– Ar gali atsirasti priklausomybė nuo kavos?
– Kiekvienam maisto produktui arba gėrimui gali atsirasti didesnė ar mažesnė priklausomybė (...) Tik reikia atminti, kad jei yra vartojamas didelis kavos kiekis, sveikatai tai nepageidaujama.
Paskaičiuota, kad jei žmogus per dieną išgeria 7–8 puodelius kavos, jau yra blogai, atsiranda galimi nepageidaujami poveikiai, rizika sveikatai. Čia jau priklausomybė, kai neišgėrus kavos ima reikštis simptomai, kurie praeina tik išgėrus kavos.