Nauda kiekvienam
Pasak medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ sporto medicinos gydytojo Daliaus Romano Barkausko, bene didžiausias lygumų slidinėjimo privalumas – buvimas gamtoje.
„Žiemą, esant permainingiems orams, žmonės įpratę lauke praleisti itin mažai laiko, o tai kenkia mūsų sveikatai. Grynas oras teigiamai veikia imuninę sistemą ir didina atsparumą peršalimo ligoms“, – aiškina medikas. Jis priduria, kad slidinėjant dirba didžioji dalis žmogaus raumenų, tad tai – ir puiki sporto treniruotė.
„Kaip ir plaukiant, bėgant ar važiuojant dviračiu, taip ir slidinėjant mokomės tinkamai kvėpuoti, treniruojame širdies ir kraujagyslių sistemą. Tai puiki lėtinių ligų prevencija“, – sako D. R. Barkauskas.
Paklaustas, kokio amžiaus žmonėms ši veikla tinkamiausia, sporto medicinos gydytojas nedvejodamas atsako: „Jokio amžiaus cenzo nėra. Jeigu pastačius vaiką ant slidžių, jis pastovi, reiškia šliuožti jau gali. Ir taip iki tol, kol dar paeiname“. Gydytojo teigimu, tai lemia šios sporto šakos saugumas ir paprastumas. Dėl to prieš pirmąjį kartą ant slidžių esą nereikia ir ypatingo pasiruošimo. Užtenka penkių minučių apšilimo namuose: prasukti sąnarius, šiek tiek pasirąžyti, kad kūnas išsijudintų.
Atidesni turėtų būti turintys nugaros problemų
Visgi atidesni esą turėtų būti nugaros problemų turintys žmonės. Pasak D. R. Barkausko, jiems ypač svarbu pasirinkti tinkamą slidinėjimo stilių. Jų yra du – klasikinis ir laisvasis, dar žinomas kaip čiuožėjo. Pirmasis yra lengvesnis, nes labiau primena natūralų žmogaus judėjimo būdą – bėgimą ar ėjimą, tik pasispiriant slidinėjimo lazda.
Tuo metu šliuožiant laisvuoju (čiuožėjo) stiliumi vienu metu kontaktą su žeme turi tik viena slidė, tad žmogui ypač svarbu išlaikyti pusiausvyrą. Be to, laisvasis stilius reikalauja daugiau įgūdžių ir geresnio pasiruošimo. Turintieji nugaros problemų ir neišmanantys tokio slidinėjimo technikos gali sau dar labiau pakenkti.
Norint išvengti traumų, taip pat svarbu nepervertinti savo jėgų. „Jeigu ant slidžių stovime kartą per metus arba tai darėme tik vaikystėje, nereikėtų jaustis visagaliais. Nepamirškime, kad tai yra lygumų slidės, tad šliuoždami nuo kalvų, griuvimų greičiausiai neišvengsime. Ar skaudūs jie bus, priklauso nuo mūsų greičio, reakcijos ir gebėjimo parkristi.
Jeigu daug patirties neturime, geriau nuo kalvos nulipti, pasiėmus slides į rankas. Tas pats galioja ir slidinėjant tarp medžių – kartais pasitaiko skaudžių incidentų, kai netinkamai statoma slidinėjimo lazda įstringa į medžio šaknį ir gali sulaužyti net šonkaulius. Jeigu būsime atsargūs ir nepervertinsime savo jėgų, tikėtina, to išvengsime“, – aiškina medikas.
Nuo šalčio gelbsti ne alkoholis, o tinkama apranga
Kartais traumų priežastimi tampa ir alkoholio vartojimas – svaigieji gėrimai pakenkia bendrai kūno koordinacijai ir reakcijos greičiui, o tai ypač svarbu slidinėjant. Vis dar gajus mitas, kad alkoholis padeda apsisaugoti nuo šalčio, tačiau gydytojas D. R. Barkauskas tokį mąstymą vadina absurdišku.
„Neįsivaizduoju, kas sugalvojo, kad žiemos sportas neatsiejamas nuo alkoholio. Apsauga nuo šalčio? Sušalti neįmanoma, jeigu pasirinksime tinkamą sportinę aprangą. Tokios šiais laikais – apstu. Veidą galime tepti riebiais kremais ar naudoti specialias kaukes. Visgi to reikia tik jei lauke nukrenta žemiau dešimties laipsnių šalčio ar pučia žvarbus vėjas. Mažesnio šaltuko veidas tikrai neišsigąs“, – sako ilgametis sporto medicinos gydytojas.
Po aktyvios dienos – pailsinti kūną
Jis taip pat pataria po aktyvios slidinėjimo dienos nepamiršti pailsinti kūno. Tam esą tinkamiausios SPA procedūros – sūkurinės vonios, masažas, pirtis. Pastarajai D. R. Barkauskas teikia pirmenybę.
„Tai dar vienas nuostabus sezoninis džiaugsmas. Kas gali būti geriau nei po poros valandų ant sniego maloniai pasišildyti švelnioje pirtelėje? Taip, pernelyg persikaitinti nereikėtų – labiausiai tinkama 60–70 laipsnių temperatūros, kiek drėgnesnė pirtis“, – apibendrina sporto medicinos gydytojas.
