– Kaip atpažinti depresiją?
– Depresijai yra esminiai trys dalykai: liūdna nuotaika, nuovargis ir tai, kas anksčiau teikė malonumą, jo nebeteikia. Jeigu ši būsena tęsiasi jau dvi savaites, tai jau yra diagnozuojama kaip depresija. Būna, kad esant sunkesniems atvejams depresija paveikia žmogaus bendravimą, profesinį gyvenimą. Taip pat galima atkreipti dėmesį į fizinius simptomus, pvz. apetito sutrikimus, sutrikusį seksualinį potraukį, jaučiamą nuovargį ar skausmus. Taip pat pastebimi požymiai gali būti atsiribojimas nuo kitų, nenoras eiti į darbą, motyvacijos trūkumas. Taip pat svarbūs ir jausmai. Esant depresijai, žmogus gali nuolat save graužti, jausti kaltę, nepasitikėjimą, menkavertiškumą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie depresija sergantys žmonės turi minčių apie savižudybę, gali save žaloti.
– O kaip depresija susijusi su burnos sveikata?
– Kai žmogus kenčia nuo depresijos, ypač sunkesnės formos, jam labai sunku atlikti kasdienius darbus: ne tik apsirengti, bet ir pavyzdžiui valytis dantis. Tad net ir tokioms pagrindinėms higienos veikloms reikia prisiversti, tam tiesiog nėra noro. Dėl to žmonės save ir apleidžia. Nukenčia burnos higiena, nes jei nesivalo dantų, jų neprižiūri. Nukenčia ir išvaizda.
Būna ir taip, kad depresija sergantys žmonės vengia lankytis pas odontologus. Jau ir šiaip yra žmonių, kurie jaučia nerimą, bet tie, kurie patiria depresiją, išgyvena sustiprėjusį nerimą. Tai dar labiau sustiprina vengimą kreiptis į specialistus, o ypač į odontologus, net jeigu juos kamuoja kokios nors problemos.
Jeigu nesikreipi į odontologą laiku, pasekmės gali būti didelės. Teko savo praktikoje bendrauti su žmogumi, kuriam dėl tokios būsenos sugedo dantys, o jų gydymas vėliau ir kainavo brangiai, ir reikėjo tam daug laiko. Visgi kai jam pasitaisė nuotaika, suprato, kaip buvo save apleidęs.
Įdomu tai, kad žmonės, kurie serga depresija, dažnai vartoja antidepresantus. O mokslinėje literatūroje dažnai minima, kad būtent dėl to yra būdingas burnos džiuvimas.
– Ar teko pastebėti daug tokių atvejų, kad dėl depresijos sutrinka ir burnos sveikata?
– Yra tokia spraga, kad specialistai dažnai į tai neatkreipia dėmesio. Turėtume labiau akcentuoti burnos sveikatą. Dažniausiai matome bendrą situaciją, kad depresija sergantis žmogus būna bendrai neprisižiūrėjęs.
Labiausiai akivaizdu, kad problemos su burnos higiena apninka tuos, kurie išgyvena stresą ir depresiją, nes jie dažnai rūko. Tokiu atveju tikrai akivaizdžiai matome, kad su burnos sveikata nėra gerai.
Štai ir mokslinėje literatūroje akcentuojama, kad žmonėms, kurie kenčia dėl depresijos, atsiranda problemų dėl dantų. Bet akcentuojama ir tai, kad būtent dėl burnos nepriežiūros ir sveikatos problemų gali kilti psichinės sveikatos sutrikimų. Tai yra toks atgalinis ryšys.
– Ar depresiją patiria įvairaus amžiaus žmones?
– Depresija gali būti ir vaikams, ir paaugliams, ir suaugusiems. Lietuvoje depresija labai paplitusi tarp vyresnio amžiaus žmonių, nes tarp jų yra daug vienišų, patiriančių finansinių sunkumų, daug sveikatos problemų. Yra teigiama, kad dažnai depresija prasideda dar vaikystėje, paauglystėje.
Ar sunku išgydyti depresiją, kokių patarimų reikėtų laikytis tiems, kurie patiria šią būseną – žiūrėkite pilnoje laidoje „Odontologai pataria“: https://www.youtube.com/watch?v=cLmtnt0KT8g
