Riebioje žuvyje, pavyzdžiui, lašišoje, skumbrėje, silkėje ir sardinėse, yra omega-3 riebalų rūgščių – eikozapentaeno rūgšties (EPA) ir dokozaheksaeno rūgšties (DHA). Šios riebalų rūgštys yra svarbios daugeliui funkcijų, tačiau organizmas jų negali pasigaminti pats. Dėl šios priežasties reikalinga pakankamai omega-3 riebalų rūgščių gauti su maistu.
Didelės apimties tarptautinis tyrimas parodė, kad tai gali būti ypač svarbu žmonėms, kurių šeimoje buvo širdies ir kraujagyslių ligų atvejų.
Dėmesys skirtas mirtinoms ir nemirtinoms koronarinėms širdies ligoms, tokioms kaip nestabili krūtinės angina, miokardo infarktas, staigus širdies sustojimas bei insultas.
„Dvynių tyrimai rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos iš dalies yra paveldimos, tačiau sunku nustatyti šį rezultatą lemiančius genus. Keliame tvirtą hipotezę, kad tai yra genetikos ir aplinkos derinys“, – sakė Karolinskos instituto epidemiologijos profesorė ir aptariamo tyrimo vadovė Karin Leander.
Todėl mokslininkai nusprendė ištirti, kaip mityba gali padėti žmonėms, kurių šeimoje yra buvę ūmių širdies ligų atvejų. Tyrėjai apibendrino daugiau kaip 40 000 žmonių, kurie nesirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, sveikatos duomenis.
Per stebėjimo laikotarpį beveik 8 000 dalyvių (apie 20 proc.) susirgo širdies ir kraujagyslių ligomis. Tyrėjai teigia įrodę, kad tiems, kurių artimas giminaitis, pavyzdžiui, tėvas ar brolis, sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat turėjo mažai omega-3 riebalų rūgščių, širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėjo daugiau kaip 40 proc.
Jei omega-3 riebalų rūgščių lygis nebuvo žemas, bet egzistavo ligos šeimoje veiksnys, rizika susirgti buvo 25 proc. didesnė. Taigi, 15 proc. mažesnė nei pirmuoju atveju.
„Tyrimas rodo, kad tie, kurių šeimoje buvo širdies ir kraujagyslių ligų, turi daugiau naudos valgydami riebią žuvį nei kiti“, – sako Karin Leander.
Išmatavo riebalų rūgščių lygį organizme
Visiems tyrimo dalyviams buvo išmatuotas EPA ir DHA kiekis. Pasak K.Leander, kadangi šių riebalų rūgščių organizme pasigaminti neįmanoma, jų kiekis yra patikimas riebios žuvies suvartojimo su maistu rodiklis.
„Riebalų rūgščių kraujyje ir audiniuose matavimas yra objektyvus rodiklis, skirtingai nei pačių dalyvių pateikti duomenys apie mitybos įpročius, o tai yra svarus tyrimo privalumas“, – sakė ji.
Karolinskos instituto tyrėja pabrėžė, kad niekas iki šiol nepasitelkė riebalų rūgščių matavimo, siekiant išsiaiškinti ryšio tarp šeiminių širdies ligų ir riebios žuvies vartojimo.
Tyrimą atliko Riebalų rūgščių ir rezultatų tyrimų konsorciumas, kuriam priklauso daugiau kaip 100 tyrėjų ir ekspertų visame pasaulyje. Autoriai panaudojo 15 tyrimų, atliktų 10 skirtingų šalių, duomenis.
Tyrėjai deklaruoja, kad interesų konflikto nėra. Tyrimą finansavo Švedijos mokslinių tyrimų taryba ir Švedijos širdies ir plaučių fondas.
Parengta pagal Karolinska Institutet inf.
