Tyrėjai teigia, kad greitesnis vaikščiojimas gali sumažinti klastingos ligos tikimybę.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2-ojo tipo diabetas yra viena didžiausių grėsmių sveikatai pasaulyje, o ligos paplitimas per pastaruosius tris dešimtmečius smarkiai išaugo.
Vien Lietuvoje yra apie 130 tūkstančių sergančiųjų diabetu, tačiau manoma, kad dar daugybė asmenų ligą turi, bet to nežino. Nevaldomas diabetas gali sukelti inkstų nepakankamumą, pažeisti kraujagysles ir lemti miokardo infarkto arba insulto išsivystymą.
Seniai žinoma, kad dažnas vaikščiojimas yra susijęs su mažesne 2-ojo tipo diabeto rizika. Tačiau iki šiol nebuvo aišku, kokiu greičiu eiti yra geriausia.
Nauja tyrimų analizė parodė, kad greitas vaikščiojimas 2-ojo tipo diabeto riziką mažina labiau nei lėtesnis ėjimas. Apibendrinta duomenų analizė paskelbta internetiniame žurnale „British Journal of Sports Medicine“.
Tyrėjai nustatė, kad žmonės, kurie vaikščiojo greičiau 3 km/val., turėjo mažesnę tikimybę susirgti 2-ojo tipo diabetu. Dar geriau tiems, kurie žingsniavo greičiau nei 6 km/val. – jų rizika susirgti sumažėjo 39 proc.
Londono imperatoriškojo koledžo, Irano medicinos mokslų universiteto ir Oslo Naujojo universitetinio koledžo tyrėjai pasišovė išsiaiškinti optimalų ėjimo greitį.
Komanda išnagrinėjo 10 tyrimų, paskelbtų 1999–2022 m., duomenis. Iš viso buvo įtrauktas 508 121 suaugęs žmogus iš Jungtinės Karalystės, Japonijos ir JAV.
Palyginti su vaikščiojimu mažesniu nei 3 km/h greičiu, vidutinis arba normalus 3–5 km/h vaikščiojimo greitis buvo susijęs su 15 proc. mažesne 2-ojo tipo diabeto rizika – nepriklausomai nuo vaikščiojimo trukmės.
Gana greitas ėjimas – nuo 5 iki 6 km/val. – greičiu yra susijęs su 24 proc. mažesne ligos rizika.
„Nors dabartinės strategijos, kuriomis siekiama padidinti bendrą ėjimo laiką, yra naudingos, taip pat gali būti tikslinga skatinti žmones vaikščioti didesniu greičiu, kad dar labiau padidėtų šio veiksmo nauda sveikatai“, – teigė tyrimo autoriai.
Tiesa, jie pripažino, kad yra veiksnių, leidžiančių abejoti išvadų tikslumu. Pavyzdžiui, žmonės, vaikštantys didesniu greičiu, dažniau būna sportiškesni, turi didesnę raumenų masę ir bendrai paėmus yra geresnės sveikatos būklės.
Tačiau tyrėjai pateikė loginių įžvalgų, pagrindžiančių tyrimu siunčiamą žinią.
Ėjimo greitis yra svarbus bendros sveikatos ir pagrindinis funkcinio pajėgumo rodiklis.
Greitesnis ėjimas yra sietinas su geresniu širdies ir kvėpavimo pajėgumu bei raumenų jėga. Be to, vaikščiojimas sparčių žingsniu padeda mažinti svorį, o tai gerina jautrumą insulinui.
Tyrimo rezultatus palankiai įvertino Jungtinėje Karalystėje veikiančios diabeto tyrimų ir labdaros organizacijos „Diabetes UK“ vyresnysis fizinio aktyvumo patarėjas Neilas Gibsonas.
Jis pabrėžė kad fizinis aktyvumas, kuris gali apimti ir greitą ėjimą, gali padėti sumažinti riziką susirgti antrojo tipo diabetu, o didinant aktyvumą, pavyzdžiui, einant greičiau, gaunama didesnė nauda sveikatai.
„Sveikintini tolesni tyrimai, kuriais būtų patvirtinta, kokiu mastu intensyvumas didina teigiamą vaikščiojimo poveikį mažinant riziką susirgti antrojo tipo diabetu“, – sakė N.Gibsonas.
Visas žavesys, pasak jo, kad ėjimas nieko nekainuoja, tinka daugumai žmonių, jį galima suderinti su kasdienėmis veiklomis, pavyzdžiui, kelione į darbą, apsipirkimu ar draugų lankymu.
Tiesa, nereikia persistengti. Verčiau įvertinti savo pajėgumus ir įsiklausyti į organizmo signalus. „Kad būtų pasiekta daugiau naudos sveikatai, svarbu, jog žmonės vaikščiotų tokiu tempu, kurį jie gali valdyti ir kuris jiems yra patogus“, – patarė N.Gibsonas.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
