Iš pradžių liga simptomų neturi, todėl medikai pataria reguliariai tikrintis sveikatą. Jei storosios žarnos vėžys nustatomas anksti, didelė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas.
Tyrimai rodo, kad ligos riziką galima sumažinti: į naudą reguliariai mankštintis, palaikyti sveikatai palankų kūno svorį, tinkamai maitintis.
„Reikėtų atsiminti, kad žmonės, kurie mažiau juda, turi viršsvorio, valgo daug raudonos mėsos, maitinasi nesveikai gali dažniau susirgti storosios žarnos vėžiu“, – lrytas.lt anksčiau yra sakęs Klaipėdos universiteto ligoninės Pilvo ir krūtinės chirurgijos klinikos vadovas prof. Narimantas Evaldas Samalavičius.
Medicinos mokslas aiškinasi, ką dar žmogus gali padaryti, kad sumažintų pavojų susirgti klastinga liga. Naujas tyrimas parodė, kad į storosios žarnos vėžį išgyvenusių žmonių mitybos racioną įtraukiant baltųjų pupelių, pagerėja jų žarnyno mikrobiota. Tai potencialiai gali padėti vėžio prevencijai, ir gydymui.
„Didelės apimties tyrimas parodė, kad žmonėms, kurie kasdien ar beveik kasdien valgė pupelių, buvo mažesnė išplitusios storosios žarnos adenomos – ikivėžinio ir didelės rizikos polipo, kuris, jei nėra laiku nustatomas atliekant kolonoskopiją ir visiškai pašalintas, gali išsivystyti į storosios žarnos vėžį, – atsinaujinimo rizika“, – sakė dr. Carrie Daniel-MacDougall, tyrimo autorė iš Teksaso universiteto M.D. Andersono vėžio centro.
Pasak jos, žarnyno būklė glaudžiai susijusi su storosios žarnos vėžio rizika. Pavyzdžiui, uždegimai gali paskatinti onkologinės ligos vystymasi ir progresavimą.
„Storosios žarnos vėžio pasikartojimas, širdies ir kraujagyslių bei kitos lėtinės ligos turi bendrą kintamų rizikos veiksnių, susijusių su mityba, nutukimu ir uždegimu, grupę – čia žarnyno mikrobiotai tenka pagrindinis vaidmuo“, – sakė C.Daniel-MacDougall.
Į minimą tyrimą atsitiktinės atrankos būdu buvo įtraukti 55 vyresni nei 30 metų amžiaus vyrai ir moterys. Visiems anksčiau buvo nustatyti žarnyno pažeidimai, jie sirgo storosios žarnos vėžiu ir (arba) turėjo didelę ikivėžinių polipų riziką. 48 asmenys tyrime dalyvavo iki pat jo pabaigos.
Dalis žmonių laikėsi įprastos mitybos, o kiti 8 savaites į kasdienį mitybos racioną įtraukė apie 180 gramų ekologiškų, konservuotų, garuose virtų baltųjų pupelių.
„Baltosiose pupelėse gausu maistinių skaidulų ir jos yra puikus augalinės kilmės baltymų šaltinis. Jų sudėtyje yra daug prebiotikų arba mikrobiotą stimuliuojančių maistinių medžiagų. Jose taip pat yra priešuždegiminiu poveikiu pasižyminčių mikroelementų ir antioksidantų, pavyzdžiui, flavonoido apigenino“, – ankštinių daržovių naudą pabrėžė C.Daniel-MacDougall.
Tyrėjai nustatė, kad dalyvių, kurie kasdien valgė pupeles, žarnyno mikrobiota pasikeitė teigiama linkme.
„Nors kai kurie gydytojai su savo pacientais dažnai kalbasi apie sveikesnį gyvenimo būdą, mankštą, kad reikia valgyti daugiau vaisių ir daržovių bei mažiau raudonos ir apdorotos mėsos, pupelės dažnai rečiau įtraukiamos į pokalbį“, – pastebėjo tyrimo autorė.
Jos nuomone, tyrimas įrodo, kad pupelės turėtų būti dažniau minimos sveikos mitybos rekomendacijose.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
