Kiekviename kvadratiniame žmogaus pėdos centimetre yra 600 prakaito liaukų – tai yra daugiau nei bet kokioje kitoje kūno dalyje, išskyrus rankas. Pasak „Clinicus Klaipėda“ gydytojos dermatologės Agnės Bagdonės, fizinės ramybės būsenoje žmogaus organizmas išskiria iki 500 ml prakaito per dieną.
„Kiekvienas žmogus prakaituoja skirtingai. Nors moterys turi daugiau prakaito liaukų, vyrų liaukos yra gerokai aktyvesnės, todėl jie prakaituoja gausiau. Tačiau būtent šaltasis metų periodas pėdoms padaro daugiausia žalos – kojos batuose dažnai suprakaituoja, sukaista, būna suspaustos. Tuomet gali atsirasti nemalonus kvapas, oda gali imti luptis, tapti minkšta – padidėja rizika plisti bakterinėms ar grybelinėms infekcijoms“, – sako A. Bagdonė.
Anot gydytojos, kai gausus prakaitavimas tampa nuolatiniu ir atsiranda pirmiausia pėdų ar delnų zonoje, viena iš galimų to priežasčių – nervinė įtampa arba hormonų disbalansas.
„Gausiau prakaituoti gali ir paaugliai, kurių endokrininė sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi, arba moterys menopauzės periodu. Intensyvų prakaitavimą taip pat gali iššaukti cukrinis diabetas, nutukimas, kraujagyslių, endokrininės sistemų ligos, tuberkuliozė ir kiti susirgimai.
Padidėjusį prakaitavimą gali lemti ir tam tikrų vaistinių preparatų vartojimas, netinkama mityba (vartojant itin sūrius, rūkytus, aštrius, saldžius produktus), taip pat apsinuodijimas alkoholiu, maistu“, – vardija dermatologė A. Bagdonė.
Padidėjęs prakaitavimas neigiamai veikia gyvenimo kokybę
Gydytojos teigimu, diagnozuoti hiperhidrozę – pernelyg gausų prakaitavimą – yra gana sudėtinga, nes specifinių patologijos simptomų nėra. Juo labiau, kad sunku nubrėžti ribą tarp įprasto ir pernelyg didelio prakaitavimo, nes kiekvienam žmogui tai yra labai individualu. Sutrikimas nustatomas, kai dėl to itin pablogėja gyvenimo kokybė, sutrinka kasdieninė veikla.
„Mokslinėje literatūroje pateikiama informacija, kad stiprus pėdų prakaitavimas pasireiškia apie 5 proc. pasaulio gyventojų. Nors tikslios statistikos nėra, tikėtina, kad panaši situacija greičiausiai yra ir Lietuvoje. Efektyvus ir prieinamas būdas įveikti gausų prakaitavimą yra gydymas botulino toksino injekcijomis. Procedūros trukmė – iki 30 minučių, efektas pasiekiamas praėjus dvejoms savaitėms, o poveikis išlieka apie 6 mėnesius“, – teigia gydytoja dermatologė.
Anot A. Bagdonės, jei žmogus neserga hiperhidroze, bet sunkiai tvarkosi su kojų prakaitavimu, reikėtų skirti daugiau dėmesio pėdų higienai, avėti kokybiškus, sezoninius batus, nešioti kojines, kurių sudėtyje yra bent 50 procentų natūralaus pluošto.
„Žiemą didelę laiko dalį pėdos būna batuose, todėl namų sąlygomis būtina atlikti ir kasdienines higienos procedūras: kojas nuplauti, tinkamai nusausinti, įskaitant tarpupirščius, patepti pėdų odos priežiūrai skirtais emolientais, nes šios gydomosios dermatologinės kosmetikos priemonės minkština bei drėkina odą“, – sako dermatologė.
Jai antrina ir BENU vaistininkė Inga Norkienė, kurios teigimu, žiemą kojų pėdos dažniausiai prakaituoja dėl uždaros, orui nepralaidžios, per ankštos avalynės.
„Jeigu apsiauname kailinius batus su dvejomis vilnonėmis arba dar blogiau – sintetinėmis kojinėmis, aišku, kad tos kojos prakaituoja ir žiemą. Apavas šiuo metų laiku turėtų būti optimaliai pritaikytas prie aplinkos temperatūros, kad žmogus jaustųsi komfortiškai: jam nebūtų nei per šilta, nei per šalta“, – sako I. Norkienė.
Sustabdyti prakaitavimą padeda tinkamai parinktos priemonės
Pasak vaistininkės, kojų prakaitavimo ir erzinančio nemalonaus kvapo – vienos iš dažniausių šaltojo sezono kojų problemų – galima išvengti pasirinkus tinkamas kojų priežiūros priemones.
„Iš vaistinėse esamų preparatų populiariausios yra dvi grupės: dezodorantai ir antiperspirantai. Dezodorantų sudėtyje yra medžiagų, kurios turi eterinių aliejų, antiseptinį veikimą. Pagrindinė jų funkcija yra naikinti nemalonų kvapą sukeliančias bakterijas ir pagerinti bendrą kūno kvapą. Antiperspirantų veikimo mechanizmas yra kitoks: šie produktai mažina patį prakaitavimą, o ne nemalonius kūno kvapus. Jų sudėtyje esančios įvairios druskos laikinai (iki kelių parų) gali užblokuoti prakaito liaukas ant odos, taip kuriam laikui sumažindamos jo išsiskyrimą“, – aiškina vaistininkė.
Jos teigimu, labiau prakaituoti linkusioms pėdoms taip pat gali tikti įvairūs aerozoliai, želė ir skysčių pavidalo priemonės. Kai kurių iš jų sudėtyje yra ir priešgrybelinių medžiagų, todėl tokios priemonės ypač rekomenduotinos gausiai prakaituojantiems asmenims.
„Grybeliui reikia tamsos, drėgmės ir šilumos. Drėgname bate visas šias aplinkybes galima rasti, todėl tiems žmonėms, kuriuos vargina kojų pėdų prakaitavimas, yra didesnė tikimybė ir grybelinei infekcijai išsivystyti“, – sako vaistininkė I. Norkienė.
Farmacininkė atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metų laiku kojų pėdų priežiūra yra svarbi ne tik dėl prakaitavimo. Jos teigimu, žiemą, dėl nuolatinio kontakto su šiltais vilnoniais ar sintetiniais audiniais, kojų oda dažnai išsausėja, nekvėpuoja, gali pradėti pleiskanoti bei šerpetoti. Todėl ją reikia nuolatos drėkinti ir minkštinti.
„Įvairiausios aromatinės vonelės, pavyzdžiui, su šalavijo nuoviru ar eteriniu arbatmedžio aliejumi gal ir neišspręs visų kojų pėdų problemų, bet tikrai padės atpalaiduoti raumenis ir pašalins nuovargį. Po vonelių procedūrų galite nušveisti pėdas šveitikliu, tai padės pašalinti šiurkštų epidermio sluoksnį, pėdos taps minkštesnės ir švelnesnės. Beje, specialūs pėdų šveitikliai dažnai turi priešuždegiminį poveikį ir skatina žaizdelių gijimą“, – teigia vaistininkė.
