Iškelia kitus rizikos veiksnius
Gydytojas K. Bumblauskas sako, kad šaltasis periodas turi didelę įtaką širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų sveikatai. Moksliškai įrodyta, kad šaltuoju periodu mūsų kūnas bando apsaugoti savo temperatūrą, todėl kraujagyslės linkusios susitraukti. Vasarą šis procesas – priešingas, organizmas bando šilumą ne sulaikyti, bet atiduoti, todėl kraujagyslės išsiplečia ir kraujospūdis nukrenta.
„Šaltuoju periodu susitraukusios kraujagyslės apsunkina širdies tikslą užtikrinti kraujo apytaką po organizmą. Todėl kraujospūdis žiemą visada yra didesnis. Tačiau ši būsena atsiremia į daugiau veiksnių. Vienas jų – apribotas žmonių, ypač vyresnių nei 65 metų, judėjimas šaltu oru.
Baimė paslysti, nekomfortiška temperatūra ir apranga lemia, kad daugelis vyresnio ir senyvo amžiaus žmonių lieka namuose ir taip sudaro sąlygas auginti kūno svorį, o tai vėlgi papildomas neigiamas veiksnys sveikatai“, – kalba kardiologas K. Bumblauskas.
Todėl, pasak gydytojo, į šaltąjį periodą reikia žiūrėti kaip į atsiradusią kompleksinę rizikų visumą, galinčią pabloginti ne tik širdies ir kraujagyslių ligomis nesiskundusių žmonių savijautą. Sąnarių skausmai, lūžiai paslydus, dažni peršalimai, infekcinių ligų pikas – visa tai nėra tiesioginiai širdininkų ligų veiksniai, tačiau lemia bendrą didesnių negalavimų, savijautos, kitų organizmo, taip pat širdies veiklos, rodiklių pablogėjimą šaltuoju sezonu.
Išduoda spaudimas krūtinėje
Anot K. Bumblausko, šaltuoju periodu, palyginti su šiltuoju, išties pasitaiko daugiau infarktų, insultų. Ilgalaikė medicinos praktika rodo, kad šaltuoju periodu skundų širdies veikla yra tikrai daugiau. Tačiau tai nėra ryškus pakilimas, tiesiog skiriasi simptomatika: vasarą vargina tromboziniai insultai, žiemą – kraujospūdžio padidėjimas, kraujagyslių susiaurėjimas ir dėl to kylantys sveikatos sutrikimai.
Kardiologas įspėja: „Vienas pirminių veiksnių, rodančių, kad kažkas negerai su širdimi ir kraujagyslėmis, yra krūtinėje jaučiamas spaudimas šaltuoju periodu einant prieš vėją, ypač į įkalnę. Imamas justi dusulys, skausmas, priverčiantis sustoti, prisėsti. Būna ir taip, kad, pavyzdžiui, kasant sniegą sušylama ir įkvėpus šalto oro krūtinėje pasidaro negera. Tai pajutus, reikėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.“
Tokia simptomatika, pasak K. Bumblausko, būdinga lėtinei išeminei širdies ligai, kai tiesiog padidėja deguonies poreikis širdyje, o susiaurėjusios kraujagyslės normalizuoti nepadeda. Tuomet širdis siunčia aiškų signalą: „žmogau, sustok, aš negaliu toliau atlikti darbo, kurį tu atlieki“.
„Svarbu pabrėžti, kad ne tik senyvi, bet visi žmonės nuo 40 metų, ypač kurių genetika nepalanki, turi kitų rizikos veiksnių, tokių kaip diabetas, nutukimas, nevisavertė, riebesnė mityba, žalingi įpročiai, yra įtraukiami į didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis turinčiųjų sąrašą. Tai dar kartą įrodo, kad šaltasis sezonas – ne kertinis akmuo sirgti“, – primena gydytojas.
Padėti sau ne tik vaistais
Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų progresą, žiemą padidėjus cholesteroliui, gali išaugti ir tikimybė užkimšti kraujagysles, todėl šiuo atveju svarbų vaidmenį atlieka statinai, padedantys sumažinti jo koncentraciją.
„Savo funkcija statinai automatiškai padeda sumažinti ir ligos progresą. Daliai žmonių statinų nereikia dėl gerų sveikatos rodiklių, papildomų rizikos veiksnių nebuvimo. Tačiau kaip kardiologas kasdien savo pacientams primenu: jeigu nustatyta, kad jau reikia vartoti vaistus siekiant užkirsti kelią greitesnei ligos eigai, jie tai ir turi daryti, – aiškina K. Bumblauskas. – Tačiau statinų vartojimas nuo paties oro nepriklauso, vaistų poreikis nustatomas ir individualizuojamas kiekvienam pacientui pagal jo sveikatos rodiklius. Vasarą statinų poreikis gali būti mažesnis, bet tai jau, tikėtina, didesnio judėjimo ir liesesnės mitybos pasekmė.“
Gydytojas sako, kad, kaip ir visiems kitiems, taip ir širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams bei esantiems rizikos grupėje prevencinės priemonės užkirsti kelią negalavimų progresui yra neabejingumas savo sveikatai: sveika mityba, šiltų nealkoholinių skysčių vartojimas, ko lietuviai, deja, vis dar privengia, judėjimas, žalingų įpročių atsisakymas, net grūdinamasis yra tai, ką padaryti gana lengva ir naudinga pačiam.
„Šaltajam periodui besiruošiantys žmonės lengviau jį ir išgyvena. Kalbu ne apie radikalų, ne impulsyvų norą imti grūdintis vidury žiemos, bet palaipsnį, pamatuotą kūno ištvermės didinimą. Be to, juk ne veltui sakoma, kad nėra blogo oro, tik bloga apranga, – motyvuoja K. Bumblauskas. – Todėl tai, kaip mūsų sveikatą paveiks šaltasis sezonas, priklauso ne tik nuo oro, bet ir mūsų pačių.“
