Stresas yra normalus reiškinys. Jis padeda prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, suteikia motyvacijos ir padeda greičiau atlikti užduotis, įveikti kliūtis.
Tačiau organizmui kenkia užsitęsęs lėtinis stresas, kuris, pasak Kauno klinikų gydytojo psichiatro Dainiaus Pūro, paprastai trunka nuo keletos savaičių ir ilgiau.
„Tai gali sukelti daug įvairių nusiskundimų, kurie apima padidėjusį vegetacinės sistemos aktyvumą, pavyzdžiui, intensyvesnį širdies plakimą, prakaitavimą, tremorą (nevalingą kūno dalies drebėjimą, aut. pastaba), paraudimą, taip pat gali paveikti ir kitas organizmo sistemas“, – paaiškino D.Pūras.
Sutrikdo virškinimo veiklą
Jis pabrėžė, kad streso sukeliami sutrikimai labai blogina gyvenimo kokybę, pacientai priversti lankytis pas eilę specialistų siekiant nustatyti sutrikimų priežastis. Neretai sveikatos nusiskundimų priežastis būna stresas, sukeliantis įtampą, nerimą, kaip savarankiškus sutrikimus. Tačiau stresas gali nulemti ir esamų lėtinių ligų paūmėjimą.
Lėtinis stresas kenkia, nes skatina kortizolio išsiskyrimą. Padidėjęs šio hormono lygis sukelia ilgalaikius, žalingus organizmo pokyčius. Kortizolis silpnina imuninę sistemą. Todėl daugiau streso patiriantys žmonės yra imlesni infekcijoms.
Nedaugelis pagalvotų, bet gydytojas psichiatras pastebi, kad stresas gali sutrikdyti ir virškinimo sistemos veiklą.
„Dėl virškinamojo trakto sistemos sutrikimų pacientai įprastai kreipiasi į gydytoją gastroenterologą. Atlikus ištyrimą ir išsiaiškinus, kad esanti patologija negali paaiškinti nusiskundimų kilmės arba apskritai nerandama jokia somatinė patologija, galima galvoti apie psichoemocines sutrikimo priežastis“, – pasakoja D.Pūras, kuriam neretai prireikia konsultuoti ir gydytojus gastroenterologus.
Pašnekovas pabrėžia, kad reikalinga įvertinti visas priežastis. Todėl ir pacientas neturi nustebti, jei įsitraukia būrys gydytojų specialistų: gastroenterologas, psichiatras, neurologas ir kt.
Kada kreiptis į gydytojus?
Streso nevalia ignoruoti, o kokybiškas poilsis padeda atitolinti daugelį ligų. Jei nerimo nepavyksta suvaldyti patiems, dera kreiptis pagalbos, kol dar nepasireiškė stresą lydintys sutrikimai.
„Žmogus patiriantis lėtinį stresą ir jaučiantis diskomfortą dėl sveikatos ar atsiradus nusiskundimams, kurių anksčiau nebuvo, turėtų kreiptis į gydytojus. Pačiam žmogui sudėtinga nustatyti į kokį specialistą kreiptis, dažniausiai reikėtų pradėti nuo šeimos gydytojo, kuris įvertintų bendrą būklę ir nukreiptų reikiama linkme.
Atkreipti dėmesį reikėtų, kada simptomai tampa pastovūs, trunka ilgiau nei keletą savaičių. Labai svarbu laikytis darbo ir poilsio ritmo, skirti laiko atsipalaidavimui bei atostogoms, neapleisti fizinio aktyvumo“, – akcentavo D.Pūras.
Pavyzdžiui, reguliarūs pasivaikščiojimai ne tik padeda atsipalaiduoti, bet ir sumažina daugybės lėtinių ligų išsivystymo riziką. Ne veltui gydytojas psichiatras pabrėžė gebėjimo atsipalaiduoti, pailsėti ir pamiršti stresą svarbą.
„Paprastai šiuos dalykus mes pamirštame, dažnai neturime sau laiko, arba galvojame, kad viskas susitvarkys savaime, be mūsų pastangų. Kartais norime „stebuklingų“ tablečių, kurių pagalba viską išspręstume, pamiršdami, kad labai daug priklauso nuo mūsų pačių elgsenos“, – sakė D.Pūras.
Kenkia širdžiai
Lietuvoje ypatingai didelis sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis. Manoma, kad su šia problema gali būti susijęs stresas.
Neseniai Vilniaus universiteto medicinos fakultete atliktas tyrimas, kurio metu aiškintasi, ar aukšto lėtinio streso lygio negalima susieti su didesne rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Nustatėme, kad padidėjusi kortizolio koncentracija plaukuose, t. y. aukštesnis lėtinio streso lygis, yra siejamas su didesne liemens apimtimi, pakitusiais lipidų apykaitos rodikliais, didesne gliukozės koncentracija kraujyje. Visi šie veiksniai yra siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika“, – teigė viena tyrimo autorių medicinos biologė dr. Eglė Mazgelytė.
Lietuvoje veikia širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų (imtinai), kuriems nustatytu periodiškumu šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra labai didelė, siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti. Prireikus – skiriamas gydymas.
Svarbu žinoti, kad nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.
Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientams. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
