Sensta greičiau
Paklaustas, kas visgi svarbiau: miego kokybė ar trukmė, viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas neurologas Kęstutis Dainius atsakė, jog visgi svarbesnė – jo kokybė. Jeigu miegas – gilus, žmogaus neišbudina menkiausi garsai, tokį miegą jau galima laikyti kokybišku.
„Miego kokybė – nepaprastai svarbi, žinoma, ir jo trukmė. Yra pavienių žmonių, kurie jaučiasi žvalūs ir energingi, miegoję vos keturias valandas, tačiau tai nėra dažni atvejai“, – paaiškino neurologas.
20–50 metų žmogus turėtų miegoti 9 valandas, vyresniame amžiuje pakanka 7 val. miego.
Ar iš tiesų kokybiškas miegas lėtina senėjimo procesą? „Jūs įsivaizduokite automobilio variklį: jeigu yra degalų, jis sukasi, žmogaus pagrindinis elementas – ląstelė, jas energija aprūpina maistinės medžiagos. Jei, atėjus miego laikui, žmogus miega, organizmo procesai sulėtėja, nervų sinapsės atsistato. Kuo miegas gilesnis, tuo tas procesas efektyvesnis, o žmogus pabudęs jaučiasi žvalesnis ir darbingesnis.
Jei žmogus neišsimiega, jį budina skambučiai, kaimynai, tačiau jis kiekvieną rytą ir toliau pareigingai eina į darbą, geria kavą, kad jaustųsi žvalesnis, taip save alina. Jei tai tęsiasi dieną ar dvi, nieko tokio, jei ilgiau – pasirodo raukšlių, trinka atmintis, žmogus jaučiasi pavargęs, neturi jėgų, yra prastos nuotaikos, o tas turi įtakos organizmo senėjimui“, – paaiškino K. Dainius.
Režimas – būtinas
Pažadas sau nemiegotą savaitę kompensuoti ilgiau miegant savaitgalį, pasak gydytojo, nėra teisingas, nes ši „skola“ organizmui negrąžinama vien tik laisvadieniais, jų tiesiog per mažai.
Žmogui būtina stengtis nuolat išsimiegoti kokybiškai. Jei vieną dieną užtruko darbe, kitą turėtų eiti miegoti anksčiau – laikytis miego higienos taisyklių, kurias daugelis tikrai žino. Kad miegas būtų kokybiškas, svarbu užmigti panašiu metu, miegamojo nepaversti darbo kambariu, jame nežiūrėti televizoriaus, prieš miegą nevartoti kavos ar alkoholinių gėrimų, nevalgyti riebaus maisto ir pan.
Jei be pertraukų dirbęs žmogus net ir po kelių dienų poilsio vis tiek jaučiasi blogai, turėtų sumažinti darbo krūvį arba jei jam darosi sunku užmigti ilgiau nei pusvalandį, naktimis atsibunda kelis kartus, pasikonsultuoti su neurologu, kuris nuspręs, ar tai trumpalaikė, ar jau lėtinė nemiga.
„Mes visą dieną dirbame kompiuteriu, vakare žiūrime televizorių, naršome telefone – įrenginių ekranų skleidžiama mėlyna šviesa neleidžia kauptis melatoninui, kuris reguliuoja žmogaus paros ritmą, nuotaikų svyravimą, padeda užtikrinti miego kokybę.
Tris valandas iki užmiegant reikėtų į šalį padėti telefoną, nebedirbti kompiuteriu – viskas tam, kad užuot smegenims apdorojant pastarąsias tris valandas gautą informaciją žmogus galėtų ramiai užmigti. Kitaip – tai vagystė iš miego, nes kokybiško miego fazė sutrumpėja“, – kalbėjo K. Dainius.
Nejaučia saiko
Prastas miegas turi įtakos trumpalaikės atminties sutrikimams, jei užsitęsia – ir ilgalaikei atminčiai. Dirbdamas naktimis, miegodamas vos kelias valandas, žmogus tiesiog negali jaustis žvalus. Nemigai užsitęsus, daugelis ir patys ima pastebėti sveikatos pokyčius: kyla kraujospūdis, trūksta jėgų, ima kamuoti širdies problemos, sutrinka skrandžio veikla – atsiranda gastroezofaginis refliuksas, didėja širdies nepakankamumo, insulto rizika, gali padidėti cholesterolio kiekis kraujyje.
Kokybiško miego stygius, anot pašnekovo, ypač aktuali problema. „Nuolatinis skubėjimas, nesibaigiančios darbo valandos, nuolatinė įtampa, konkurencija skatina pervargimą. Į mus kreipiasi žmonės, dirbantys ne aštuonias valandas, o didžiąją paros dalį. 35 metų vyrai kreipiasi pagalbos ir pripažįsta: „nebegaliu“. Vis jaunesnius žmones ištinka insultas, paralyžius, kamuoja įtampa. Jei žmogus pakankamai nemiega, jis įsitempęs, sudirgęs, kenčia jo širdis ir virškinimas. Tuomet jis geria vaistus, malšina stresą, vartoja migdomuosius. Kalbame su juo apie higieną, patariame nesinešti darbo namo, juos baigti iki 20 val., vakare išeiti pasivaikščioti. Dažnas nesutinka: „privalo dirbti“, – apgailestavo gydytojas.
Svarbu nepamiršti, jog, pakankamai miegant, mažesnė tikimybė sirgti diabetu, depresija, lengviau kontroliuoti svorį, išlaikyti sveiką odą, sumažinti jos senėjimo požymius, stiprinti imunitetą.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
