Remiantis išsamia mitybos poveikio sveikatai tyrimų apžvalga, mėsos ir pieno produktų pakeitimas nesmulkintais grūdais, pupelėmis, riešutais ir alyvuogių aliejumi gali žymiai sumažinti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei antro tipo cukriniu diabetu.
Vokietijos mokslininkai išanalizavo 37 tyrimus, siekdami įvertinti kokią naudą teikia raudonos ir perdirbtos mėsos, paukštienos, žuvies, kiaušinių ir pieno produktų pakeitimas augaliniu maistu, pavyzdžiui, pupelėmis, riešutais, nesmulkintais grūdais, aliejumi, vaisiais ir daržovėmis.
Tyrėjai nustatė, kad augalinė mityba padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei antro tipo cukrinio diabeto, taip pat sumažina priešlaikinės mirties riziką nuo bet kurių kitų ligų (bent tais laikotarpiais, kurie buvo analizuojami tyrimuose). Didžiausią teigiamą poveikį turėjo raudonos ir perdirbtos mėsos produktų pakeitimas veganiškais pasirinkimais.
„Tai įrodo galimą naudą, kurią teikia gyvulinės kilmės produktų, įskaitant raudoną ir perdirbtą mėsą, kiaušinius, pieną, paukštieną ir sviestą, pakeitimas augaliniu maistu, pavyzdžiui, riešutais, ankštinėmis daržovėmis, nesmulkintais grūdais ir alyvuogių aliejumi“, – teigė Sabrina Schlesinger, pagrindinė Vokietijos diabeto centre Diuseldorfe atlikto tyrimo autorė.
Profesorė ragina susimąstyti
Širdies ir kraujagyslių ligų rizika sumažėjo maždaug 25 proc., kai per dieną, vietoj 50 gramų perdirbtos mėsos produktų, buvo vartojami riešutai arba ankštinės daržovės. O vieną kiaušinį pakeitus 25 gramais riešutų, tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis sumažėjo 17 proc.
Tiesa, tyrėjai nepastebėjo jokių aiškių įrodymų, kad paukštienos ar žuvies pakeitimas riešutais ar ankštinėmis daržovėmis padėtų išvengti širdies ir kraujagyslių ligų.
Panašus poveikis buvo pastebėtas ir tiriant augalinės mitybos įtaką antro tipo cukriniam diabetui ir kitoms tirtoms mirtį sukeliančioms ligoms. Autoriai apskaičiavo, kad antro tipo cukrinio diabeto rizika sumažėjo maždaug 20 proc., kai 50 gramų perdirbtos mėsos per dieną buvo pakeista 28 gramais riešutų arba vieną kiaušinį pakeitus 30 gramų nesmulkintų grūdų produktų ar 10 gramų riešutų.
Perdirbtos mėsos produktų, kurie paprastai yra gaminami iš raudonos mėsos – pavyzdžiui, kumpis, šoninė ar dešrelės – pakeitimas augalinės kilmės maistu teikia didžiausią naudą sveikatai. Remiantis „BMC Medicine“ paskelbtu tyrimu, 50 gramų mėsos per dieną pakeitus 28–50 gramų riešutų, rizika mirti nuo bet kokių ligų sumažėja 21 proc.
Tyrime nebuvo nagrinėjamos pastebėtos naudos sveikatai priežastys, tačiau mėsoje yra daug sočiųjų riebalų, kurie, kaip manoma, didina širdies ir kraujagyslių ligų bei antro tipo cukrinio diabeto riziką.
Perdirbtos mėsos produktuose taip pat gali būti daug drusko, nitratų ir nitritų. Kita vertus, augaliniame maiste gausu svarbiausių maistinių medžiagų: skaidulų, vitaminų ir mineralų, antioksidantų ir fitochemikalų, kurie slopina uždegimą.
Kembridžo universiteto profesorė bei mitybos, diabeto ir nutukimo ekspertė Nita Forouhi teigė, kad pačios svarbiausios tyrimo išvados yra apie perdirbtos ir neperdirbtos raudonos mėsos pakeitimo augaliniais produktais naudą.
Tiesa, vienas pagrindinių šio tyrimo trūkumų yra tai, kad jame nėra išskiriamos atskiros pieno produktų rūšys. N.Forouhi teigimu, buvo įrodymų, kad fermentuoti pieno produktai, tokie kaip jogurtas ir sūris, yra sveikesni.
Tyrime taip pat nenagrinėta kokį poveikį turi raudonos ir perdirbtos mėsos pakeitimas kitais gyvulinės kilmės maisto produktais, pavyzdžiui, žuvimi, paukštiena ir kiaušiniais. „Juk ne visi nori būti veganais ar vegetarais“, – sakė profesorė.
„Tyrėjai pagrįstai teigia, kad reikia daugiau ir geresnės kokybės tyrimų, – pridūrė N.Forouhi. – Bet kol jų laukiame, vertėtų susimąstyti apie raudonos ir perdirbtos mėsos produktų vartojimo mažinimą, nes toks maistas kenkia ne tik sveikatai, bet ir aplinkai.“
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
