„Pavojus plika akimi yra visiškai nematomas. Cheminės medžiagos gali išsiskirti iš visų virtuvėje naudojamų indų ir įrangos, praktiškai visos buitinės technikos.
Čia slypi didysis pavojus. Medžiagos, išsiskyrusios iš indų ir pakuočių, patenka į maisto produktą ir tokiu būdu mes jas pradedame valgyti“, – „Žinių radijo“ laidoje sakė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Cheminių tyrimų skyriaus specialistė Dalia Uksienė.
Pasak jos, pagrindinis rizikos veiksnys – aukšta temperatūra. Kaitinant indus cheminės medžiagos patenka į maistą.
Gamintojas privalo įspėti
Ką turėtų daryti vartotojas? Skaityti gaminių, kurie liečiasi su maistu etiketes. Kartais informacija gali būti išlieta ant paties indo.
Suprantama, kad, pavyzdžiui, keptuvė virtuvėje naudojama pagal paskirtį nieko blogo nepadarys. Tačiau, specialistės teigimu, yra keli niuansai.
„Jeigu mes naudojame ketaus indą, atsakingas gamintojas turėtų pateikti informaciją, kad šios keptuvės nereikia naudoti su rūgščiais maisto produktais (…) Jeigu mes joje kepsime blynus ar mėsą, viskas yra tvarkoje.
Bet jei sugalvotume tokiame inde padaryti marinatą, kepti rūgščius vaisius ar daržoves, tai tokioje keptuvėje, buitiškai sakant, prasideda rūdijimo procesas, kai cheminės medžiagos pereina į maistą“, – įspėjo D.Uksienė.
Specialistė tęsė, kad ketaus sudėtyje gali būti geležies, nikelio ir aliuminio. Metalo priemaišos tirpsta maiste ir žmogus jas suvalgo.
D.Uksienė pasakojo, kad saugiausi yra stiklo gaminiai. Žinoma, jei tik jie nėra dažyti arba kitaip dekoruoti.
Plastikas – kaip cheminių junginių kempinė
Pašnekovė pabrėžė, kad virtuvėje didžiausią pavojų kelia ne metaliniai, o plastikiniai gaminiai. Viena vertus, jiems gali suteikti įvairias fizines savybes: kietumą, lankstumą, minkštumą, gali būti pralaidūs orai arba išlaikyti vakuumą. Tačiau tokiam efektui pasiekti naudojami cheminiai junginiai.
„Tai yra stabilizatoriai, plastifikatoriai ir įvairios kitos medžiagos. Gamybos metu tokių medžiagų lieka pačiame plastike, kurį galima įsivaizduoti kaip kempinę, kurio tarpuose lieka cheminiai junginiai. Tos medžiagos gali pereiti į maistą“, – sakė D.Uksienė.
Ji akcentavo, kad indus būtina naudoti pagal gamintojo numatytą paskirtį. Kitu atveju kyla pavojus, kad gaminys taps nesaugiu.
„Galiu pateikti pavyzdį: gamintojas rašo, kad plastikinis gaminys gali būti naudojamas temperatūroje iki 100 laipsnių. Vizualiai tai gali būti mentelė, skirta maistui keptuvėje maišyti.
Bet jei mes tokį gaminį panaudojame aukštesnėje temperatūroje, nei rekomenduoja gamintojas, cheminių medžiagų išsiskyrimas gali smarkiai padidėti. Tokiu būdu gaminys tampa nesaugiu“, – įspėjo D.Uksienė.
Kada aliuminio folija gali apnuodyti?
Dažno virtuvėje galima rasti aliuminio folijos. Specialistė pataria įvertinti gamintojo pateiktą informaciją. Jis turėtų įspėti, kad aliuminio folija neturėtų būti naudojama su rūgščiais maisto produktais.
D.Uksienė pateikė pavyzdį iš asmeninės patirties.
„Buvo užmarinuota mėsa, įvyniota į foliją. Nutariau, kad paliksiu šaldytuve ją iki sekančios dienos. Po paros išėmiau mėsą ir kilo įtarimas, kodėl ant folijos matosi juodi taškeliai.
Išvyniojau mėsą ir pamačiau, kad folijoje atsirado mikroskylutės. Vadinasi, tose vietose, kur buvo tiesioginis sąlytis su rūgščiu produktu, prasidėjo tirpimas“, – aiškino NVSPL specialistė.
Kartu ji pridūrė, kad aliuminio foliją naudoti virtuvėje ir kepti joje maistą galima ramiai. Atsargumo reikalauja tik aliuminio folijos sąlytis su rūgščiu maistu.
D.Uksienė pasakojo, kad į maistą taip patenka nedideli cheminių medžiagų kiekiai, tad nebūna ir ūmių apsinuodijimų.
„Bet cheminės medžiagos kaupiasi organizme. Jų kiekiui didėjant, atsiranda nepageidaujamas poveikis sveikatai (...) Vienas iš dažniausių cheminių medžiagų patekimo į organizmą neigiamų aspektų yra imuniteto silpninimas“, – įspėjo D.Uksienė.
