Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjas, gydytojas Linas Svetikas sako, kad su koronavirusu užsikrėtusiais pacientais susidurti tenka kasdien.
„COVID-19 niekur nedingo – nors vasaros mėnesiais dėl koronaviruso į skubios pagalbos skyrius per parą kreipdavosi tik pavieniai pacientai, atvėsus orams pacientų srautai išaugo. Kreipiasi įvairaus amžiaus pacientai, kai kurie jau būna atlikę greituosius COVID-19 antigeno testus namuose“ – pasakoja L.Svetikas.
Vyresnius žmones infekcija griebia smarkiau, tenka ir į ligoninę paguldyti. Lietuvoje dėl koronaviruso ligoninėse, lapkričio 22 d. duomenimis, gydomi 137 žmonės, rodo Valstybės duomenų agentūros statistika.
Būklę apsunkina lėtinės ligos
L.Svetikas pastebi, kad sunkiau COVID-19 serga vyresnio amžiaus ir įvairių lėtinių ligų turintys pacientai.
„Nors daugelis pacientų yra hospitalizuojami dėl pačios COVID-19 ligos ir jos sukeltų komplikacijų, tačiau dalis pacientų yra stacionarizuojami ir dėl gretutinių ligų, pavyzdžiui, širdies nepakankamumo, paūmėjimo esant COVID-19 infekcijai“, – pastebi gydytojas.
Jei nesi sveikas kaip ridikas, vargina viena, dvi ar visos trys lėtinės ligos – infekcijos kelia didesnį pavojų. Kartais žmogus gali net neįtarti, kad užsikrėtė COVID-19 infekcija arba ilgą laiką nesureikšminti pasireiškusių simptomų, kol visai riesta nepasidaro.
COVID-19 sergantys pacientai, kuriems yra didesnė rizika sirgti sunkiomis infekcijos formomis, gali nemokamai gauti vaistą, skirtą koronavirusui gydyti. Medikamentas stabdo viruso dauginimąsi ir taip lengvina ligos simptomus, apsaugo nuo patekimo į ligoninę, o svarbiausia – nuo mirties.
Tačiau reikėtų paminėti, kad šis vaistas turi būti paskirtas per 5 dienas nuo pirmųjų ligos simptomų. Deja dėl galimų reikšmingų sąveikų su kai kuriais kitais pacientų vartojamais vaistais, ne kiekvienam pacientui šį vaistą galima paskirti, akcentuoja gydytojas.
„Vaistą dažniausiai paskiria šeimos gydytojai, bet, jei pacientas kreipėsi į skubios pagalbos skyrių per pirmąsias 5 ligos dienas ir nėra kontraindikacijų – vaistą išrašo ir priėmimo skyriaus gydytojai“ – paaiškina L.Svetikas.
Medikas priduria, kad reikėtų nepamiršti ir COVID-19 prevencijos. Skiepai nuo užsikrėtimo COVID-19 gali neapsaugoti, bet ženkliai sumažina sunkios ligos ir hospitalizacijos riziką.
„Ligos prevencijai itin svarbus yra ir sąmoningas elgesys visuomenėje. Jei susirgote – likite namuose, neikite į darbą, ugdymo įstaigą ar prekybos centrą. Jei einate lankyti artimųjų į gydymo įstaigas (nesvarbu dėl kokios priežasties artimasis yra gydomas ligoninėje) – užsidėkite veido kaukę, dezinfekuokite rankas. Nors griežtų apribojimų laikai jau praeityje, tačiau nepamirškime saugoti save ir kitus. Tai padėtų išvengti ne tik COVID-19, tačiau ir gripo bei kitų kvėpavimo takų infekcijų“, – pataria L.Svetikas.
Gauti skiepą – dar nevėlu
Augant sergamumui ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, gyventojams rekomenduojamos kompleksinės nefarmacinės priemonės, t. y. atstumų laikymasis, kaukių dėvėjimas, rankų higiena, patalpų vėdinimas.
„Po mokinių rudens atostogų, nuo lapkričio vidurio, įprastai ima didėti sergamumo kvėpavimo takų ligomis rodikliai“, – pastebi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
Didesnę riziką dėl koronaviruso sunkiai susirgti turi: 65 metų ir vyresni žmonės; sergantieji lėtinėmis ligomis; socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai; nėščiosios.
„Bet tai liečia ir kitas infekcijas. Šitie žmonės yra labiausiai paveikiami bet kurio viruso. Reiškia, jų susirgimo simptomai, komplikacijos ir ligos išeitys yra pačios rimčiausios“, – įspėja D.Razmuvienė.
Nuo COVID-19 infekcijos pasiskiepyti galima bet kurioje gydymo įstaigoje. Tą padaryti dar nevėlu.
„Šitas metas – lapkričio mėnuo – dar yra puikiai tinkamas atlikti skiepams“, – patikina D.Razmuvienė.
Šį rudenį gyventojai nuo gripo ir koronaviruso pasiskiepyti gali vieno vizito gydymo įstaigoje metu. Jeigu žmogus tokia galimybe nepasinaudojo ir skiepijosi tik nuo gripo, galima grįžti vakcinos nuo COVID-19.
„Vakcinos nuo gripo ir koronaviruso gali būti skiepijamos ir to paties apsilankymo metu, ir atskirai. Vieno vizito principas buvo siūlomas dėl to, kad žmogui būtų patogiau. Gavus vakciną nuo gripo, pasiskiepyti nuo koronaviruso galima ir po 2 savaičių, ir po mėnesio, nėra konkretaus intervalo“, – paaiškina D.Razmuvienė.
Pasak jos, rizikos grupių asmenys šaltuoju metų laiku turėtų įvertinti, ar dalyvavimas konkrečiame renginyje nekelia rimto pavojaus jų sveikatai. Šiuo metu egzistuoja didžiulė tikimybė sutikti bet kuria infekcija užsikrėtusį žmogų.
D.Razmuvienė atkreipia dėmesį, kad papildomų infekcijų plitimo kontrolės priemonių rudenį ėmėsi gydymo įstaigos. Tai turėtų būti rimtas signalas ir gyventojams.
„Dabar tas laikas, kai orai yra pabjurę, aplink daug sergančių žmonių. Kiekvienas turėtų skirti dėmesio savo apsaugai“, – ragina D.Razmuvienė.
Nemokamai pasiskiepyti nuo COVID-19 gali visi suaugę Lietuvos gyventojai. Norint tą padaryti, rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą, prie kurios asmuo prisirašęs.
Vadovaujantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Lietuvos ekspertų rekomendacijomis, atnaujinta COVID-19 vakcina gali pasiskiepyti visi 5 m. amžiaus ir vyresni asmenys. 6 mėn. – 4 m. amžiaus vaikams suteikiama galimybė pasiskiepyti originalia COVID-19 vakcina.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
