Užsitęsė periodas, kai emocinė savijauta netenkina? Tai ženklas, kad vertėtų kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Jei žmogui nepavyksta tinkamai savęs realizuoti, nuolat lanko įtampos, nerimo, o galbūt liūdesio jausmas, tai gali prisidėti prie psichikos sveikatos sutrikimo vystymosi.
„Taisyklė labai paprasta ir dar Froidas yra pasakęs, kad susirūpinti savo psichikos sveikata turėtume tada, kai dėl to kaip jaučiamės nebegalime dirbti ir mylėti“, – sako J.Burkauskas.
Jis paaiškina, kad savo emocijas prasčiau atpažįstantis žmogus gali jaustis nelaimingas santykiuose, užsisklęsti, mažiau bendrauti ir dažniau reikšti negatyvios vidinės būklės ženklus: naudoti sarkazmą, kalbėti atžagariai, atsiriboti nuo aplinkinių.
Neretai krenta produktyvumas ir profesinėje srityje. Blogėja darbų kokybė, jiems atlikti prireikia daugiau laiko, atsiranda polinkis atidėlioti užduotis.
„Žemas emocinis raštingumas dažnai atsiliepia žmonių karjerai, nes tai turi įtakos jų gebėjimui dirbti komandoje, ypač, jei iš asmens tikimasi lyderio savybių, bendradarbiavimo. Jei stringa komunikacija, sunku dirbti pačiam ir suprasti tai, ką patiria tavo komandos nariai“, – paaiškina J.Burkauskas.
Gebėjimas adaptuotis – pagrindas laimei
Pasak pašnekovo, dėl emocinio raštingumo trūkumo gali būti sunkiau prisitaikyti prie reikšmingų gyvenimo pokyčių. Nuolat kintančiame pasaulyje šis gebėjimas turi milžinišką įtaką asmeninei savijautai ir psichikos sveikatos būklei.
„Gebėjimas prisitaikyti prie kintančių sąlygų yra viena iš kertinių savybių, norint būti laimingu. Jei žmogus lanksčiai reaguoja į gyvenimo pokyčius, jis jaučiasi užtikrinčiau, savo gyvenimo kokybę vertina kaip geresnę“, – akcentuoja J. Burkauskas.
Jis pastebi, kad problemą atpažinti pačiam gali būti sunku.
„Specialistai dažniausiai su šia problema susiduria, kai klientai kreipiasi dėl patiriamo nuovargio ar perdegimo išgyvenimų. Jei jaučiu užsitęsusį protinį nuovargį, didelį bendrą pervargimą, tikėtina, kad nepasirūpinau savo emocijomis, t. y. neatliepiau tų poreikių, apie kuriuos signalizuoja taip vadinamos nemalonios emocijos.
Pavyzdžiui, pasirūpinti pykčio jausmu, gali reikšti neužgniaužti savyje susierzinimo ir nubrėžti ribą, kai kitas kažką daro netinkamai, kito veiksmai neatitinka mano vertybių. Pasirūpinti liūdesiu reiškia leisti sau atsisveikinti su tuo ką praradome, suvokti praeityje vykusių įvykių reikšmę, priimti, kad šiandien skauda, nes tai, ko netekau, buvo man brangu. Tuo tarpu pasirūpinimas savo nerimu reiškia priėmimą, kad negaliu visko gyvenime kontroliuoti, mokausi įsileisti į kasdienybę daugiau neapibrėžtumo“, – paaiškina psichoterapeutas.
Pataria ugdyti empatiją
Pasak J.Burkausko, kiekvienas gali ir pats užsiimti emocinio raštingumo ugdymu. Pirmiausia, jis pataria lavinti savirefleksiją.
„Tai reiškia gebėjimą vidiniu žvilgsniu atsigręžti į savo pojūčius, mintis, kokias emocijas jos sukelia, kaip mūsų kūnas reaguoja į skirtingas patirtis. Labai padeda dienoraštis, kuriame galime pasižymėti emocines patirtis įvairių situacijų metu“, – pasakoja psichoterapeutas.
Kitas metodas – bandyti stebėti ir identifikuoti aplinkinių žmonių emocijas. Pratimas, kurį J. Burkauskas pasiūlo pacientams – pabandyti atpažinti 10 skirtingų žmonių emocijų, pasistengti jas aprašyti ir pasvarstyti, kokie ženklai leidžia suprasti, ką jaučia kitas.
Vidinę darną palaikyti padeda ir gebėjimas klausytis kito žmogaus. Kaip pastebi klinikinis psichologas, dažnas mūsų nesiklauso pašnekovo, o tik reaguoja į jo žodžius.
„Aktyvus klausymasis įvyksta, kai leidžiame sau pilnai išgirsti, kas ir kokiu tonu yra pasakoma. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į kūno kalbą, veido mimiką – ženklus, kurie siunčia tam tikras emocijas“, – pataria J.Burkauskas ir priduria, kad tai kartu padeda ugdyti empatijos pojūtį.
Kaip pakilti virš rutinos?
Klinikinio psichologo teigimu, emocinį raštingumą lavina mindfulness – dėmesingo įsisamoninimo – technika, kuri padeda nuraminti savo mintis ir pagerinti fizinę bei emocinę sveikatą.
„Ji moko mus būti aktyviais savo kūno pojūčių, minčių ir emocijų stebėtojais bei priimti savo patirtis. Kol žmogus nepraktikuoja dėmesingo įsisamoninimo, jis gyvena neįsisąmonintoje rutinoje: patiria problemas, į jas reaguoja, bando spręsti, bet nesigilina į tai, kokie fiziniai ir emociniai pojūčiai kyla.
Žmogus nepaklausia savęs, ką aš jaučiu? Liūdesį, nusivylimą, pyktį ar kitą emociją? Kokios mano automatinės mintys šioje situacijoje? Kokie impulsai veikti? Dėmesingas įsisamoninimas leidžia žengti žingsnį atgal ir įsivertinti galimas savo reakcijas. Svarbiausia, kad jas įsivertinus, galime mokytis priimti sąmoningus sprendimus, užuot „aklai“ reagavę į tai, kad mums „pasiūlo“ gyvenimiškos situacijos“, – dėsto J.Burkauskas.
Nemokamos pagalbos galimybės
Netiesa, kad psichikos sveikatos specialistų paslaugas Lietuvoje įmanoma gauti tik mokamai. Šalyje veikia apie 130 psichikos sveikatos centrų. Kiekvienas gyventojas, apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, yra prirašytas prie psichikos sveikatos centro ir gali kreiptis pagalbos tiesiogiai, be kito gydytojo siuntimo.
Nemokamą pagalbą teikia ir Visuomenės sveikatos biurai (VSB), kurie siūlo pasinaudoti anoniminėmis psichologo paslaugomis. Biuruose taip pat vedami psichikos sveikatos raštingumo edukaciniai užsiėmimai, vyksta asmeninių įgūdžių tobulinimo užsiėmimai psichologiniam atsparumui ugdyti: streso valdymo praktiniai užsiėmimai, emocijų atpažinimo ir išraiškos, konfliktų valdymo praktiniai užsiėmimai ir pan.
Prireikus psichologinės pagalbos gyventojai visada gali kreiptis į emocinės paramos linijas.
Aktualią ir patikimą informaciją apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą taip pat galima rasti interneto svetainėje pagalbasau.lt.
Skiltyje „psichikos sveikatos sunkumai“ galite rasti visą informaciją apie psichologinius sutrikimus – simptomus, kaip atpažinti, dėl kokių priežasčių atsiranda šie sutrikimai, kaip padėti sau ir savo artimajam.
Svetainėje galima atlikti įvairius nerimo, nemigos, geros savijautos, depresijos, valgymo sutrikimų, priklausomybės nuo rūkymo ir kt. testus.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
