Džiugių emocijų variklis
Pasak profesoriaus, senatvėje dažni neurodegeneraciniai susirgimai, pavyzdžiui, Alzheimerio liga tiesiogiai paveikia emocinę savijautą, nes sutrikdo laimės hormonų pusiausvyrą. Tačiau, pasak A.Bagdono, amžius – ne nuosprendis. Ryškią įtaką dvasinei būsenai turi aplinkos ir socialiniai veiksniai.
„Jeigu žmogus palaiko puikius santykius su šeima, džiaugiasi gyvenimu, nėra priežasčių būti nelaimingam. Net jei žmogus linkęs į depresiją, bet jis turi dalykų, kurie jį pralinksmina, tai gali nusverti genetikos reikšmę“, – aiškina A.Bagdonas.
Pasak jo, natūralu, kad vyresniam žmogui būdingas irzlumas. Jaunimui dera tai suprasti ir būti kantresniam. Tačiau pasistengti turi ir pats senjoras.
„Nemažai žmonių gyvena aukos sindromo principu. Valdžia ir visi kiti yra kalti dėl mano bėdų, tik ne aš pats. Manau, žmonės turėtų prisiimti atsakomybę už savo savijautą“, – teigia profesorius.
Surasti draugų ir įsitraukti į naujas veiklas niekada nevėlu. Tik nevalia manyti, kad džiugios patirtys pačios turi pasibelsti į duris.
„Kai žmonės užsidaro ir liūdi, galimybės yra prarandamos. Neturi su kuo pasikalbėti? Pats kaltas! Reikia ieškoti“, – neužsisklęsti savyje ragina A.Bagdonas.
Socialinė izoliacija ne tik emociškai skausminga, bet ir gali sukelti psichinės sveikatos sutrikimų, prisidėti prie depresijos išsivystymo. Vienišumo jausmą išsklaidyti gali įsitraukimas į bendruomenės veiklas, savanorystė, apsilankymas vietiniame senjorų dienos centre. Bendravimas – džiugių emocijų variklis.
„Mes esame socialinės būtybės. Didelės smegenys pas žmogų išsivystė ne dėl poreikio gaminti įrankius, o dėl būtinybės palaikyti socialinius santykius. Smegenyse reikėjo sutalpinti informaciją, susijusią su kitais žmonėmis“, – paaiškina profesorius.
„Kol gali vaikščioti, išeik į lauką. Sutiksi kitą žmogų, kas nors tave pašnekins, ar gatvėje kokią įdomesnę situaciją pamatysi. Jei vaikščioti nebegali, tai tave aplankys socialinis darbuotojas. Jis irgi pabendrauja su žmogumi. Manau, padėties be išeities nėra“, – įsitikinęs A.Bagdonas.
Prasmingi pokalbiai mažina stigmą
Nacionalinė Trečiojo amžiaus universitetų asociacija (NTAUA) dalyvauja Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvoje „Žvelk giliau“. Projektu siekiama įgalinti asmenis, patyrusius arba patiriančius psichikos sveikatos sunkumų ar susidūrusius su artimųjų psichikos sveikatos sunkumais, tapti psichikos sveikatos ambasadoriais savo bendruomenėse ir dalytis asmenine patirtimi mažinant stigmą visuomenėje.
NTAUA vykdantysis direktorius ir Psichikos sveikatos ambasadorių koordinatorius Gediminas Dalinkevičius pastebi, kad praeityje vizitas pas psichiatrą galėjo palikti tamsią dėmę biografijoje, tad dabartinių senjorų kartą įprato išgyvenimus slėpti savyje.
Taip susiformuoja savistigma – psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės dėl to laiko save mažiau vertingais. Kokia išeitis?
„Pokalbis yra pagrindinis instrumentas. Nereikia atakuoti žmogaus su noru sužinoti, kas jam nutiko. Pagrindinis dalykas, kad pokalbio dalyvis pasidalintų savo pojūčiais. Tai gali pakelti kito žmogaus savivertės jausmą. Jis supranta, kad jo bėdos nėra išskirtinės ir netrukdo gyventi visuomenėje“, – paaiškina G.Dalinkevičius.
Pasak jo, užslėpti sutrikimai tolygu vidinėms žaizdoms, kurių niekas negydo. Problema pati neišnyksta: žmogus nesupranta savo vidinių pojūčių, atsiranda nerimas, vystosi depresija. Todėl iniciatyvos šūkis ragina: „Skirk laiko psichikos sveikatai“.
G.Dalinkevičius patikina, kad įsitraukimas į Trečiojo amžiaus universiteto veiklas senjoro gyvenimui gali suteikti naujų spalvų.
„Žmogus atranda tai, ką galbūt visą gyvenimą norėjo daryti, bet nedrįso, neturėjo galimybės. Turiu omenyje meninį savęs ugdymą: nuo tapybos iki rašymo.
Yra miela 98 metų rašytoja, išleidusi jau ketvirtą knygą. Galite įsivaizduoti? Žmogus pradėjo rašyti 90 metų“, – pasakoja G.Dalinkevičius.
Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Higienos institutu inicijuotas projektas Psichikos sveikatos ambasadoriai siekia gerinti Lietuvos visuomenės psichinę sveikatą ir paskatinti visuomenę permąstyti negatyvias nuostatas psichikos sunkumų ir sutrikimų atžvilgiu bei įsitraukti į konstruktyvesnį dialogą.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
