Vitamino D trūkumą dažnas greitai pastebi iš kūno siunčiamų signalų. Dėl jo stokos galime jausti nuovargį, sumažėja energija ir apleidžia jėgos, dažniau aplanko bloga nuotaika, dirglumas, gali pradėti slinkti plaukai.
„Ši „saulės vitaminu“ praminta medžiaga dalyvauja žmogaus hormoninėje veikloje, teigiamai veikia imunitetą, todėl yra labai svarbi prasidėjus peršalimo ligų sezonui.
Vitaminas D reikalingas jaučiant slogią nuotaiką, susiduriant su psichikos sutrikimais, sergant astma. Be to, jis dalyvauja palaikant raumenų ir kaulų funkcijas, turi įtakos lytinių organų sistemai“, – komentuoja vaistininkė L. Grevė.
Soliariumas – ne išeitis
Pasak vaistininkės L. Grevės, pasitaiko atveju, kad žmonės, pajutę vitamino D trūkumą, stengiasi jį kompensuoti lankydamiesi soliariumuose. Tačiau tokiu būdu ne tik nepavyks gauti reikiamo kiekio vitamino D, bet ir gali padidėti odos ligų ir vėžinių susirgimų rizika. Specialistė įspėja, kad dažnai maudantis dirbtinės saulės spinduliuose taip pat galimi akių sutrikimai, tokie kaip katarakta.
„Lankantis soliariumuose oda plonėja, glemba, greičiau sensta, raukšlėjasi, sausėja plaukai ir gali imti šakotis jų galiukai. Ne visada galite būti tikri, kokios lempos naudojamos soliariume, ar jos yra saugios. Prieš lankantis įsitikinkite, ar jūsų pasirinkto soliariumo veikla yra reglamentuota.
Soliariumas ypač pavojingas nepilnamečiams asmenims, nes piktybinių odos susirgimų rizika tokiame amžiuje yra labai didelė. Taip pat nėščioms moterims, daug apgamų, strazdanų turintiems žmonėms bei vartojantiems vaistinius preparatus, kurie didina jautrumą UVB spinduliuotei – antibiotikus, antidepresantus, kontraceptikus“, – paaiškina L. Grevė.
Į soliariumą einantys tik dėl vasariško įdegio, verčiau turėtų rinktis saugesnes alternatyvas – savaiminio įdegio priemones. Vaistininkė paaiškina, kad purškiamo įdegio procedūra ar savaiminio įdegio kosmetiniai produktai yra alternatyva norintiems turėti įdegusios odos efektą.
Tačiau svarbu atskirti, kad savaiminio įdegio priemonės neatstoja odos puoselėjimo priemonių. Moksliniai tyrimai rodo, kad savaiminio įdegio priemonės veikia tik odos paviršiuje ir ilgainiui yra pašalinamos kartu su suragėjusiu „negyvos“ odos sluoksniu.
O jeigu nėra saulės?
Vaistininkė sako, kad su didesne ar mažesne vitamino D stoka Lietuvoje susiduria praktiškai kiekvienas. Pasak jos, viskas būtų labai paprasta, jeigu organizmas galėtų pakankamai vitamino D pasisavinti iš pagrindinių šaltinių, tačiau retai kuriam tai pavyksta – saulėje reikėtų būti labai ilgai, o Lietuvoje tokios prabangos neturime.
Taip pat, norint pasisavinti vitamino D iš maisto, jo tektų suvalgyti milžiniškus kiekius. Vidutinis lietuvis iš maisto produktų šio vitamino pasisavina tik maždaug dešimtadalį paros normos“, – sako L. Grevė.
Ji įvardija, kad daugiausiai vitamino D randama riebioje žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose. Visgi, šios naudingos medžiagos kiekiai maiste yra gana maži. Jeigu norėtume gauti reikiamą paros vitamino D dozę, tektų suvalgyti 13–15 kiaušinių trynių arba visą kilogramą sviesto – tai pažeistų bet kokius sveikos mitybos principus.
„Alternatyva galėtų tapti vitamino D maisto papildai, kurių dozės varijuoja pagal poreikį. Savarankiškai gerti maisto papildus patariama prieš tai pasikonsultavus su vaistininku ar gydytoju, kad dozės nebūtų per stiprios.
Prieš vartojant stipresnius vitamino D maisto papildus, svarbu atlikti specializuotus kraujo tyrimus ir pagal tai spręsti, kokio stiprumo papildą rinktis. Tiems, kuriems nustatoma ryški vitamino D stoka, gydytojai netgi išrašo receptinius vaistus ar paskiria lašinę.
Suaugusiam žmogui minimali rekomenduojama palaikomoji vitamino D dienos norma – 800 TV (tarptautinių vienetų), rudenį ir žiemą dozę reikėtų padidinti iki 1600–2 000 TV, o esant tam tikroms organizmo būklėms ar ryškiam vitamino trūkumui – net iki 4000 TV“, – sako vaistininkė.
