Tulano universiteto (Naujasis Orleanas, JAV) atliktas tyrimas, kuriam pasitelkti maždaug 400 tūkst. suaugusiųjų duomenys, sukaupti Jungtinės Karalystės (JK) biobanke. Stebėjimai truko beveik dvylika metų. Per tą laiką maždaug 13 tūkst. tyrimo dalyvių susirgo 2-ojo tipo diabetu.
„Patraukite druskinę nuo stalo. Tai gali padėti išvengti 2-ojo tipo diabeto“, – teigiama kartu su tyrimo rezultatais išplatintame pranešime. Ar viskas tikrai taip paprasta?
Stebėjimo tyrimai negali įrodyti priežastinio ryšio. Todėl skambus tyrimo autorių patarimas nėra visiškai tikslus, rašo „The Conversation“.
Duomenys, kuriais remiantis buvo vertinamas druskos vartojimas, buvo pagrįsti paprastu klausimu: „Ar dedate druskos į maistą?“ Omenyje turimas jau paruoštas patiekalas, o ne jo gamybos procesas.
Dalyviai galėjo pasirinkti iš šių atsakymo variantų: „niekada/retai“, „kartais“, „paprastai“ arba „visada“. Tai reiškia, kad pagal atsakymus neįmanoma įvertinti, koks druskos kiekis gali būti susijęs su padidėjusia rizika susirgti 2-ojo tipo diabetu.
Didžiausia grėsmė – perdirbtas maistas
JK gyventojai įprastai suvartoja apie 8 g arba du arbatinius šaukštelius druskos per dieną. Tačiau maždaug trys ketvirtadaliai druskos gaunama iš perdirbtų maisto produktų. Dauguma likusios druskos dedama gaminant maistą ir labai nedaug – prie stalo.
Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) pataria riboti kasdien suvartojamos druskos kiekį iki maždaug 6 g.
Todėl ir svarbu tiksliai išsiaiškinti, dėl kokio druskos kiekio gali padidėti rizika susirgti 2-ojo tipo diabetu.
Tyrėjai kitais būdais bandė išsiaiškinti, kiek druskos vartojo dalyviai. Pavyzdžiui, aiškinosi, kiek druskos dalyviai prarado su šlapimu. Tai tiksliausias būdas natrio suvartojimui įvertinti.
Šis metodas taip pat leido daryti prielaidą, kad didesnis natrio kiekis šlapime susijęs su didesne rizika susirgti 2-ojo tipo diabetu. Tačiau atliekant šią analizę visiškai neatsižvelgta į tai, ką dalyviai valgė. Taigi nėra aišku, ar druska gali būti tiesiogiai susijusi su didesne rizika susirgti 2-ojo tipo diabetu.
Yra įrodymų, kad padidėjęs suvartojamos druskos kiekis, matuojamas pagal natrio kiekį šlapime, gali būti susijęs su padidėjusiu kortizolio kiekiu organizme. Tai siejama su padidėjusiu kraujospūdžiu ir sumažėjusiu insulino veiksmingumu.
Insulinas kontroliuoja gliukozės kiekį kraujyje ir yra svarbi 2-ojo tipo diabeto išsivystymo mechanizmo dalis.
Gera mintis: mažiau druskos
Niekas nepasiginčys, kad 2-ojo tipo cukriniu diabetu sergančių žmonių, kraujospūdis pagerėja, kai jie vartoja mažiau druskos.
Išvada: sveikatai palankios mitybos rekomendacijose patariama riboti druskos suvartojimą.
Minimas tyrimas nepateikė įrodymų iki kokios ribos turime sumažinti druskos kiekį, jis tik parodė silpną ryšį tarp druskos dėjimo į maistą ir rizikos susirgti 2-ojo tipo diabetu.
Sveiko kūno svorio palaikymas, fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba – užtikrinti būdai diabeto išsivystymo rizikai sumažinti.
