„Fizinis aktyvumas skatina laimės hormonų – endorfinų – išsiskyrimą smegenyse, todėl esant nerimui ir depresijai, tai – puikus vaistas“, – sako šeimos gydytoja ir trenerė Gintarė Trainavičienė.
Pasak jos, įrodyta kad reguliarus sportas gerina nuotaiką, turi didelės reikšmės miego kokybei, padeda žmogui atsipalaiduoti ir bent trumpam pamiršti problemas.
Fizinis aktyvumas padeda malšinti nerimą, jei mankšta atliekama reguliariai, bent 2–3 kartus per savaitę, pabrėžia šeimos gydytoja.
„Kokia tai fizinė veikla – ne tiek svarbu. Visa esmė, kad sporto pobūdis tiktų konkrečiam asmeniui“, – patikina G.Trainavičienė.
Judėjimas gerina savijautą
Vidutinio amžiaus gyventojus, kaip pastebi gydytoja, apie sportą ir sveikatingumą susimąstyti dažnai paskatina blogėjanti savijauta, pasireiškusios lėtinės ar ūminės ligos.
„Tokiame amžiuje nepriklausomai nuo lyties ženkliai padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl tinkamas fizinis aktyvumas bei mitybos korekcija yra įpročiai, kurie turėtų atsirasti žmogaus gyvenime, kad liga būtų sustabdyta, o savijauta vėl pagerėtų“, – pasakoja G.Trainavičienė.
Ji pabrėžia, kad joks amžius neužkerta kelio sportui, o tarp mėgėjų puikių rezultatų pasiekia ir vyresnio amžiaus žmonės. Bet galvos pamesti taip pat negalima – viskas su saiku.
„Prieš pradedant sportuoti visiems būtina pasitikrinti bendrą sveikatos būklę“, – akcentuoja G.Trainavičienė.
Trenerės patirtis rodo, kad sportui motyvuoja bendruomenės įsitraukimas, gerėjanti savijauta ir sveikata, taip pat suvokimas, kad privalu rūpintis ne tik savo kūnu, bet ir protu – emocine savijauta.
„Fizinis aktyvumas būtinas norint senti kokybiškai. Tinkamai parinkta veikla padeda išvengti arba atitolinti daugelį ligų, kaip hipertenzija, miokardo infarktas, širdies nepakankamumas, demencija, cukrinis diabetas, osteoporozė, artrozė, stuburo degeneracija bei kitos.
Taip pat sportuojantys asmenys turi stipresnį imunitetą ir yra atsparesni infekcijomis, kurios liaudyje žinomos kaip peršalimo ligos“, – paaiškina šeimos gydytoja.
Žmogus – savo sveikatos kalvis
Medikė pabrėžia, kad žmogus sutvertas judėti, tad kol dar galite, judėjimas yra būtinas.
„Savo likimo kalviai esame mes patys, nepriklausomai nuo amžiaus. Dalis su amžiumi praranda motyvaciją, „nurašo“ save, bet tai klaidingas požiūris, manau, atsiradęs dėl netinkamai susiformavusių įpročių ar nelengvų gyvenimo pasirinkimų“, – patikina G.Trainavičienė.
Nutukimas – didelio masto problema Lietuvoje. Gydytoja pastebi, kad su ja susiduria ir vaikai, ir suaugusieji, o antsvorį turinčių gyventojų daugėja. Kalta netinkama mityba, bei pasyvi gyvensena.
Būtina suprasti, kad nutukimas nėra tik didesni rūbai. Tai – liga, kuri žaloja žmogaus organizmą. Dėl jos sutrinka žmogaus medžiagų apykaita ir vystosi įvairios lėtinės bei ūminės ligos.
Užsiėmimai, kurie ramina
Taigi, su gydytoju suderinta mityba ir judėjimas padės ne tik numesti kilogramų ar palaikyti normalų kūno svorį, bet ir teigiamai prisidės prie emocinės savijautos.
G.Trainavičienės teigimu, streso lygį organizme mažina ramesni užsiėmimai – joga, pilatesas, tempimo pratimai, meditacijos.
„Tokie ramūs užsiėmimai mažina streso hormono kortizolio kieki organizme, didina raminančių (GABA) neuromediatorių kiekį smegenyse, taip pat, išsiskiria endorfinai.
Dėl hormonų poveikio, taip pat skiriant didelį dėmesį kvėpavimui, mažėja streso pojūtis, žmogus atsipalaiduoja“, – paaiškina G.Trainavičienė.
Senjorams – nemokamos veiklos
Sveikatos apsaugos ir kultūros ministerijos pavasarį pristatė Socialinio recepto projektą. Socialinis receptas siūlo senjorams turiningai praleisti laisvalaikį, bendrauti, susirasti bendraminčių, atrasti įdomias kultūros veiklas.
Socialinį receptą, įvertinęs paciento aplinkybes, išrašo šeimos gydytojas, ar jo komandos narys, pavyzdžiui, gyvensenos medicinos specialistas. Jame užsiregistruoti senjorai gali ir patys.
„Manau, kad tai puikus projektas senjorams, suteikiantis galimybę socializuotis ir išbandyti naujas veiklas nemokamai“, – sako G.Trainavičienė.
Šiemet Socialinio recepto iniciatyvos bandomasis projektas bus įgyvendinamas Kauno miesto, Šiaulių miesto, Vilniaus miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėse. Bandomajame projekte dalyvauja Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos – bibliotekos, muziejai, scenos meno įstaigos, pasiūliusios daugiau nei 50 įvairių senjorams pritaikytų kultūros, edukacinių veiklų.
Kultūros ministerija yra atsakinga už kultūros paslaugų, pritaikytų Socialinio recepto iniciatyvai, sutelkimą, Sveikatos apsaugos ministerija – už projekto koordinavimą. Kitąmet į projektą planuojama įtraukti visas norinčias, taip pat ir nevyriausybiniame sektoriuje veikiančias kultūros įstaigas.
Daugiau informacijos apie Socialinio recepto projektą ir registracija: https://pagalbasau.lt/socialinis-receptas/
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
