Kaune įsikūrusi K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė turi tris – Panemunės, Petrašiūnų ir Vičiūnų skyrius. Ligoninės direktorė Edita Jankauskienė pasakojo, kad iki 2018 metų šie skyriai veikė kaip atskiros įstaigos.
„Siekiant, kad paslaugų būtų daugiau ir jos būtų teikiamos kokybiškiau, skyriai buvo sujungti. Manau, kad tai pasiteisino“, – sakė E.Jankauskienė.
Ligoninėje teikiamos bendrosios slaugos, vegetacinės būklės pacientų slaugos paslaugos, taip pat paslaugos sergantiems demencija bei paliatyviosios pagalbos paslaugos.
Nuo 2022 metų spalio iki 2023 metų sausio, vykdant sveikatos apsaugos ministro įsakymą, kuris reglamentuoja palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, ligoninėje sumažintas slaugos lovų skaičius ir kur kas pagerinta pacientams teikiamų paslaugų kokybė. „Džiaugiamės, kad pacientai gali gauti kokybišką ir visapusišką labai įvairių specialistų pagalbą“, – kalbėjo ligoninės vadovė.
Turi modernią įrangą. Direktorės pavaduotoja slaugai Sonata Račkauskienė sakė, kad slaugos ligoninėje dirba gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, kineziterapeutai, masažuotojai, socialiniai darbuotojai.
„Mūsų įstaigoje yra ir dvasinis asistentas, dirba medicinos psichologė, muzikos terapijos specialistė. Medicinos darbuotojų komandai padeda savanoriai. Į komandos darbą stengiamės įtraukti ir paciento artimuosius. Teikdami paslaugas atsižvelgiame į individualius pacientų poreikius“, – sakė S.Račkauskienė.
Ligoninė apsirūpinusi moderniais slaugos ir medicinos prietaisais: centralizuota deguonies sistema, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatu, enterinio maitinimo pompomis, atsiurbikliais, naudojami modernūs čiužiniai, apsaugantys nuo pragulų. Tai priemonės, kurių reikia sunkios būklės pacientams.
Padeda sergantiesiems demencija. Medikės pasakojo, kad vis aštrėjanti yra demencijos problema, nes šia liga suserga vis daugiau žmonių. Ligoninės Vičiūnų skyriuje priimami būtent nuo šios ligos kenčiantys pacientai. Jiems skirta 12 lovų.
Vičiūnų skyriaus vedėja Aurelija Būdienė sakė, kad skyrius, skirtas demencija sergantiems žmonėms, skiriasi nuo tų, kuriuose teikiamos bendrosios slaugos paslaugos.
„Demencija sergantys pacientai slaugomi dvivietėse palatose. Dienomis slaugą užtikrina slaugytoja ir dvi slaugytojų padėjėjos. Budėjimo metu dirba viena slaugytoja ir slaugytojos padėjėja. Labai svarbu, kad su pacientais dirbtų tos pačios komandos, nes nuo demencijos kenčiantiems žmonėms reikia kuo mažiau permainų. Jie pripranta prie personalo, juo pasitiki ir tai teikia saugumo jausmą, prisideda prie to, kad pacientų būklė kuo ilgiau neblogėtų. Džiaugiamės, kad personalo kaita yra labai maža“, – sakė A.Būdienė.
Būklę įvertina kas mėnesį. Stacionarines palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos paslaugas apmoka Kauno teritorinė ligonių kasa.
Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos gali būti finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis iki 120 dienų per kalendorinius metus, paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos neterminuotai.
„Neseniai patvirtinta nauja tvarka. Kas 30 dienų medikai įvertina kiekvieno paciento slaugos poreikius. Tam yra sudarytas klausimynas ir balų sistema. Jei pacientas surenka iki 44 balų, jam ambulatorinė slauga gali būti teikiama namuose. Jei balų daugiau – pacientas gali gauti ir stacionarines paslaugas“, – paaiškino A.Būdienė.
Dirba vieninga komanda. Ligoninės socialinė darbuotoja Jurgita Beniulė pasakojo, kad socialiniai darbuotojai dirba visuose trijuose skyriuose. Kad galėtų padėti pacientams, specialistai turi įsijausti į kiekvieno problemas, poreikius ir lūkesčius.
Taip pat socialiniai darbuotojai bendradarbiauja su kitomis gydymo įstaigomis, miesto seniūnijomis, savivaldybe, policijos pareigūnais, nes kartais pacientas neturi gyvenamosios vietos, asmens dokumentų, kyla įvairių kitų problemų.
Sergančių demencija pacientų artimiesiems taip pat reikalinga socialinio darbuotojo paslauga.
Ligoninėje praktiką atlieka mediciną studijuojantys studentai. Labai laukiami ir savanoriai, kurie pacientams pasiryžę skirti savo laiką ir nuoširdžią pagalbą.
Medicinos psichologė Reda Mackevičienė sakė, kad pagalba teikiama tiems pacientams, kurie ją nori ir geba priimti. Daug dėmesio skiriama ir pacientų artimiesiems, kuriems sunku susitaikyti, kad jų mama ar tėvas susirgo sunkia liga.
„Kartais konfliktinių situacijų tarp paciento ir jo artimojo kyla dėl to, kad vyrauja abipusis nežinomybės jausmas, lūkesčių neišpildymas, nesusikalbėjimas. Artimieji, pajutę, kad negeba susidoroti su esama situacija, kai susipina emocijos ir jausmai, kai trūksta palaikymo, paskatinimo ar situacijos aiškumo, visuomet gali kreiptis į čia dirbantį medicinos psichologą“, – sakė R.Mackevičienė.
Skatina kūrybiškumą. Ligoninėje dirbanti muzikos terapijos specialistė Aurika Kajokaitė pasakojo, kad pacientų fizinę, psichosocialinę ir dvasinę gyvenimo kokybę stengiasi pagerinti muzikos terapijos metodais: instrumentine improvizacija, dainavimu, specialiai paruoštais emociniais garso takeliais, muzikine gyvenimo peržvalga. Įsiklausant į kiekvieno paciento poreikius galima parinkti geriausiai žmogui tinkantį metodą, o svarbiausia yra parodytas nuoširdus dėmesys ir buvimas šalia, nes tai ypač padeda geriau priimti save, susitaikyti su savo liga, kūno negalia ir esama situacija.
Moksliniai tyrimai ir praktika įrodė, kad pacientams, kuriems teikiama paliatyvioji pagalba, tinkamiausias yra švelnus dainavimas ir akompanavimas gitara, nes tokiu būdu galima prisiderinti prie nenuspėjamų paciento sveikatos būklės pokyčių (kvėpavimo – lėtinant ritmą, dinamikos – garsiau, tyliau ir pan.). Demencija, Alzheimeriu ar kitomis ligomis sergantiems pacientams rengiami grupiniai bei individualūs muzikos terapijos seansai. Jiems labiau tinka muzikinė improvizacija įvairiais instrumentais: diatoniniais varpeliais, muzikinėmis apyrankėmis, metalofonu, marakomis.
„Grojant instrumentais galima lavinti judėjimo įgūdžius, lavėja ir smegenys. Ypač padeda dainavimas. Kartais net pati stebiuosi, kaip kūrybingai pacientai naudojasi instrumentais, kaip atsimena jaunystėje mėgtas ir dainuotas dainas. Muzikos terapija skatina ir kūrybiškumą“, – sakė A.Kajokaitė.
Kartą per mėnesį ligoninėje apsilanko dvasininkas, mišias aukojantis ligoninės salėje ir lankantis pacientus palatose. Giedamos giesmės, joms pritariama gitara. Dvasinė pagalba ne mažiau svarbi nei medikamentai, nes pacientams kyla egzistencinių klausimų, į kuriuos jie ieško atsakymų.
Rūpinasi ir personalu. Naujas sveikatos apsaugos ministro įsakymas griežtai reglamentuoja ir medicinos darbuotojų darbo krūvius. Dėl to laimi ir pacientai, ir darbuotojai, nes aptarnaudami mažesnį skaičių pacientų specialistai gali kur kas kokybiškiau jiems padėti.
Ligoninės personalui organizuojami vidiniai mokymai, specialistai gali kelti kvalifikaciją, tobulintis kitose mokslo institucijose, domėtis naujovėmis.
Darbo sąlygos slaugos ligoninėje nėra lengvos, personalas susiduria su įvairiomis emocijomis, kurias reikia suvaldyti, todėl ligoninės medicinos psichologė dirba ir su personalu. Jiems skiriamos konsultacijos, vyksta individualūs pokalbiai, grupiniai mokymai, aptariamos įvairios situacijos, su kuriomis darbo metu susiduriama. Jei darbuotojai pageidauja konfidencialumo, pokalbiai su medicinos psichologe gali vykti ne darbo vietoje.
Ypač efektyvios personalui rengiamos autogeninės treniruotės.
Laužo senus mitus. Ligoninės vadovė E.Jankauskienė įsitikinusi, kad požiūris į slaugą turi keistis.
„Į slaugos ligoninę turėtų atvykti tie, kurie sunkiai serga lėtinėmis ligomis ir jiems būtina profesionali specialistų pagalba, kurios namuose neįmanoma suteikti“, – sakė E.Jankauskienė.
K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės direktorė džiaugėsi, jog visos komandos dėka gali griauti mitus, kad į slaugos ligoninę pacientai atvyksta praleisti paskutinių savo dienų.
„Taip nėra. Pacientai gauna kokybiškas visapusiškas paslaugas ir gana dažnai iš slaugos ligoninės išvyksta geresnės sveikatos būklės“, – sakė E.Jankauskienė.
