Anksčiau pastebėta, kad sėdėjimas 10 ar daugiau valandų per dieną, yra susijęs su didesne ankstyvos mirties tikimybe. Tačiau daugeliui žmonių neįmanoma to išvengti.
Todėl mokslininkai ieško, kas galėtų atitaisyti ilgo sėdėjimo pasekmes. Naujame tyrime nustatyta, kad vos 20–25 minutės fizinio aktyvumo gali padėti.
Tyrėjai iš Tromsės universiteto Norvegijoje ir Orhuso universiteto Danijoje išnagrinėjo 12 tūkst. 50 metų ir vyresnių Norvegijos bei Švedijos gyventojų sveikatos duomenis. Jie palygino žmonių fizinio aktyvumo lygį ir sveikatos būklę.
Paaiškėjo, kad tyrimo dalyviai, kurie įprastai sėdėdavo ilgiau nei 12 valandų per dieną, turėjo 38 proc. didesnę ankstyvos mirties tikimybę.
Tačiau ši rizika sveikatai buvo mažesnė, jei dalyviai kasdien bent 22 minutes užsiimdavo vidutinio intensyvumo ar intensyvia fizine veikla. Tinka spartus ėjimas, lengvas pasivažinėjimas dviračiu ir net namų ruošos darbai.
Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad trumpi užsiėmimai, kurie priverčia širdį plakti tankiau, gali padėti kompensuoti rimtą pavojų sveikatai, kurį kelia ilgas kasdienis sėdėjimas.
Daugiau mankštos – didesnė nauda
Tyrėjai nustatė, kad kuo labiau fiziškai aktyvūs buvo žmonės tuo mažesnę mirties riziką jie turėjo. Tuomet jau nebesvarbu ir kiek valandų kasdien praleidžiama sėdimoje pozicijoje.
Fizinis aktyvumas yra naudingas sveikatai: lemia geresnę nuotaiką, žmogus turi daugiau energijos ir mažesnę riziką susirgti širdies ligomis bei vėžiu.
Tai ypač svarbu atminti sėdimą darbą dirbantiems žmonėms. Pavyzdžiui, papildomos 10 minučių kasdienio aktyvumo susieta su 15 proc. mažesne ankstyvos mirties rizika žmonėms, kurie sėdi mažiau nei 10 valandų per dieną.
Nauda dar ryškesnė, jei žmogus kasdien sėdi ilgesnį laiką nei 10 valandų.
Ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad mažos mankštos dozės gali būti labai naudingos. Šių metų vasarį paskelbtas tyrimas, kuriame teigiama, kad vos 11 minučių kasdienio fizinio aktyvumo yra siejama su mažesne ankstyvos mirties rizika.
Padidinkite širdies ritmą
Vidutinio sunkumo fizinis krūvis paprastai apibrėžiamas kaip veikla, kuri padidina širdies ritmą, bet nekliudo žmogui kalbėti. Pavyzdžiui, į šią sąvoką patenka pasivaikščiojimas sparčiu žingsniu, pasivažinėjimas dviračiu, net žaidimai su vaikais ir naminiais gyvūnais.
Energingai veiklai priskiriami tokie užsiėmimai kaip žygis pėsčiomis, lipimas laiptais ar sunkių pirkinių krepšių nešimas.
Judėjimas naudingas sveikatai, nes priverčia širdį plakti greičiau, o raumenys dirba.
Tačiau nedidelio intensyvumo fiziniai pratimai, pavyzdžiui, lėtas vaikščiojimas, irgi gerai. Nustatyta, kad žmonėms, kurie sėdi ilgiau nei 12 valandų per dieną, lengva fizinė veikla taip pat gali padėti sumažinti ankstyvos mirties riziką.
Vaikščiojimas gali būti labai svarbus lėtinių ligų prevencijai, o nauda prasideda vos nuo papildomų 500 žingsnių per dieną.
Parengta pagal „Insider“ inf.
