„Tyrimas įrodo, kad laikantis Viduržemio jūros regiono dietos, ribojant kalorijų kiekį ir mankštinantis ne tik mažėja svoris, bet ir keičiasi kūno sandara t.y. riebalai persiskirsto į raumenis“, – sakė profilaktinės ir gyvensenos medicinos specialistas Davidas Katzas, kuris tyrime nedalyvavo.
Tyrimo dalyviai ne tik sumažino bendrą kūno riebalų kiekį, bet ir atsikratė sveikatai pavojingų visceralinių pilvo riebalų, kurie gali sukelti diabetą, širdies ligas ir insultą.
Kaip pastebi tyrimo autoriai, gautos išvados „nestebina“, bet suteikia daugiau įrodymų apie tinkamos mitybos ir fizinių pratimų naudą sveikatai.
Visceraliniai riebalai nėra aiškiai matomi. Jis yra už pilvo raumenų, aplink vidaus organus pilvo gilumoje. Jei visceraliniai riebalai sudaro apie 10 proc. visos kūno riebalų masės, tai yra normalu. Tačiau per didelis visceralinių riebalų kiekis gali sukelti uždegimą ir prisidėti prie lėtinių ligų.
„Šis tyrimas patvirtina, kad galime iš esmės pakeisti savo medžiagų apykaitą, – sakė mitybos tyrėjas ir Harvardo medicinos mokyklos profesorius Walteris Willettas.
Kaip gautos išvados?
Aptariama analizė yra Ispanijoje atliekamo aštuonerių metų trukmės atsitiktinių imčių klinikinio tyrimo dalis. 23 tyrimų centrai tikrina, kaip mityba ir fiziniai pratimai gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką 55–75 metų amžiaus vyrams ir moterims.
Visi 6 874 tyrimo dalyviai turėjo antsvorio arba buvo nutukę ir sirgo metaboliniu sindromu – turėjo padidėjusį kraujospūdį, cukraus arba cholesterolio kiekį kraujyje ir riebalų perteklių aplink juosmenį.
Trečiadienį žurnale „JAMA Network Open“ paskelbtame tyrime remiamasi maždaug pusantro tūkstančio dalyvių 3 metų trukmės stebėjimo duomenimis. Jų visceralinių riebalų kiekis buvo ištirtas tyrimo pradžioje, po vienerių ir trejų metų.
Pusės grupės narių buvo paprašyta laikytis Viduržemio jūros regiono dietos ir 30 proc. sumažinti kalorijų kiekį, vartoti mažiau pridėtinio cukraus, sausainių, duonos ir grūdinių produktų, sviesto, grietinėlės, perdirbtos mėsos ir saldintų gėrimų.
Juos taip pat konsultavo dietologai, kurie patarė, kaip prižiūrėti save ir išsikelti tikslus.
Dalyvių taip pat paprašyta palengva didinti aerobinių treniruočių kiekį ir kasdien vaikščioti 45 ar daugiau minučių. Taip pat atlikti pratimus, skirtus jėgai, lankstumui ir pusiausvyrai gerinti.
Kitai pusei dalyvių du kartus per metus grupinių užsiėmimų metu buvo teikiamos bendrosios konsultacijos. Jie atstojo kontrolinę tyrimo grupę.
Per trejus metus pastebėta, kad svorio numesti pavyko abiejų tyrimo grupių nariams.
Tačiau „tik intervencinei grupei priklausę dalyviai sumažino visceralinių riebalų masę gramais“, o kontrolinėje grupėje visceralinių riebalų masė išliko nepakitusi, teigiama tyrime.
Kokią mitybą rinktis?
Mokslininkų giriama – Viduržemio jūros regiono dieta. Tyrimais nustatyta, kad ji gali sumažinti diabeto, padidėjusio cholesterolio kiekio, demencijos, depresijos ir krūties vėžio riziką.
Tai geresnis pasirinkimas nei tiesiog riboti kalorijas: Viduržemio jūros regiono dieta siejama su stipresniais kaulais, sveikesne širdimi ir ilgesne gyvenimo trukme.
Didžiąją kiekvieno patiekalo dalį sudaro vaisiai ir daržovės, neskaldyti grūdai, pupelės ir sėklos, šiek tiek riešutų ir daug alyvuogių aliejaus. Riebalai, išskyrus alyvuogių aliejų, pavyzdžiui, sviestas, vartojami retai arba išvis nevartojami, o cukrus ir perdirbti maisto produktai vartojami tik ypatingomis progomis.
Raudona mėsa vartojama retai, dažniausiai tik patiekalams pagardinti. Skatinama valgyti sveiką, riebią žuvį, kurioje gausu omega-3 riebalų rūgščių, o kiaušiniai, pieno produktai ir paukštiena valgomi daug mažesnėmis porcijomis nei tradicinėje vakarietiškoje mityboje.
Pokalbiai su stalo kaimynais valgant ir fizinis aktyvumas – Viduržemio jūros regiono mitybos būdo kertiniai akmenys.
Gyvenimo būdo pokyčiai apima valgymą su draugais ir šeima, bendravimą valgio metu, sąmoningą mėgstamo maisto valgymą, taip pat judėjimą ir mankštą.
Parengta pagal CNN inf.
