Nėra blogo maisto
Gydytoja dietologė pastebi, kad neretas žmogus mitybą bandė keisti savarankiškai, o norimų rezultatų nedavusi savamokslių patirtis vėliau kliudo. Pasak specialistės, išankstiniai įsitikinimai – užprogramuota nesėkmė.
„Pacientas dažniausiai ateina jau kažką išbandęs, kreipęsis į trenerį, mitybos specialistą. Jis savo galvoje būna susikūręs daug mitų, keistų taisyklių, mano, kad pagal gydytojo paskirtą planą turės būti alkanas, o maistas bus neskanus“, – sakė D.Petrauskienė.
Ji pabrėžė, kad nėra nei „gero“, nei „blogo“ maisto. Vienintelė bėda – netinkamas balansas.
„Apskritai, nėra tokio dalyko kaip tobula mityba. Jeigu žmogus galvoja, kad jis gali maitintis tik gerais, tik „švariais“ produktais, tai jau yra tam tikras valgymo sutrikimas, vadinamas ortoreksija.
Gydytojas taip pat neturėtų skatinti valgymo sutrikimo vystymosi ir pabrėžti pacientui, kad tam tikrų produktų nereikia visiškai atsisakyti, bet stipriai sumažinti jų dalį racione“, – paaiškino D.Petrauskienė.
Ji pridūrė, kad sveikos mitybos rekomendacijų laikymasis bent 80 proc. – puikus pasiekimas.
„Likę 20 proc. gali būti jūsų pačių pasirinkimas. Mes esame socialios būtybės, bendraujame, einame į renginius, šeimos šventes, niekada nenutiks taip, kad maistas bus idealiai pritaikytas pagal rekomendacijas.
Pacientui turime pabrėžti, kad vieni produktai yra stiprinantys sveikatą, kūną, padedantys būti sveikam ir energingam, o kitų produktų perteklius gali mums pakenkti.
Bet saikingai visada galime įterpti ir tai, kas malonu mūsų gomuriui ir dėl to savęs negraužti“, – patarė gydytoja dietologė.
Per daug pridėtinio cukraus ir gyvūlinių riebalų perteklius ilgainiui gali padidinti nutukimo, cukrinio diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
„Be abejonės, nesaikingai vartojimi, šie produktai turi žalą. Visur turi būti balansas“, – konstatavo gydytoja.
Daržovės – gerųjų bakterijų maistas
Daržovės ir vaisiai – būtina mitybos raciono dalis, skaidulų bei organizmui būtinų vitaminų ir antioksidantų šaltinis.
„Tai svarbu mūsų žarnyno sveikatai. Daržovės ir vaisiai yra prebiotikai – organizmo gerųjų bakterijų maistas. Jeigu mes gerųjų bakterijų nemaitinsime, jos gali išsibalansuoti ir tada turėsime nemalonius simptomus, riziką susirgti tam tikromis ligomis“, – sake D.Petrauskienė.
Daržo ir sodo gėrybės svarbios ir šaltuoju metų laiku. Atvėsus orams daugelis daržoves pamiršta. Be reikalo – jos padeda sustiprinti imunitetą.
Per dieną suvalgyti reikėtų 400–500 gramų vaisių ir daržovių. „Paprasta taisyklė – bent keletą kartų per dieną pusę lėkštės turėtų užimti daržovės“, – patarė D.Petrauskienė.
Ji pridūrė, kad pravartu valgyti ne tik šviežias daržoves, bet ir troškintas, garintas bei raugintas.
Gydytoja pabrėžė subalansuotai mitybai svarbi maisto įvairovė. Todėl svarbu nepamiršti sezoninių daržovių.
„Lietuviai linkę apsiriboti pomidorais ir agurkais. Tą pastebiu iš pacientų. Bet juk apstu įvairių daržovių ir jos visos turi savo naudą, gali praturtinti mus skirtingais vitaminais ir mikroelementais. Nebijokime eksperimentuoti“, – ragino gydytoja.
D.Petrauskienė siūlo daržo gėrybes įtraukti į įprastų patiekalų receptūrą.
„Pavyzdžiui, į blynus įdėkime cukinijų, pomidorų. Gamindami makaronus neapsiribokime mėsos padažu – patiekalą papildyti gali įvairios daržovės.
Tai nėra sunku ir gali būti puiki išeitis net tiems, kurie nelabai mėgsta daržoves“, – patarė gydytoja dietologė.
Kaip išvengti cukraus pertekliaus?
Parduotuvėje nagrinėti maisto prekių sudėtį mėgsta ne visi. Vartotojų patogumui sukurtos ženklinimo sistemos, kurios supaprastina sveikatai palankių produktų paiešką. Vienas tokių – rakto skylutės simbolis.
„Rakto skylutė reiškia, kad produkte yra mažiau cukraus, mažiau riebalų ir druskos. Tai visoje Europos Sąjungoje atpažįstamas ženklinimas. Tikrai verta rinktis tokius produktus. Specialus ženklinimas – nuoroda, kad tai galėtų būti sveikesnis pasirinkimas“, – teigė D.Petrauskienė.
Skaitant etiketes gydytoja dietologė patarė atkreipti dėmesį į pridėtinio cukraus, riebalų kiekį. Naudinga atsižvelgti ir į produkto kaloringumą.
Gydytoja pabrėžė, kad pridėtino cukraus netrūksta daugelyje parduotuvių lentynų nugulusių ir vartoti paruošti maisto produktų.
„Mes galvojame: „Jogurtas – puiki opcija“. Bet pasižiūrėję, kiek ten yra pridėtino cukraus, mes galime stipriai nustebti. Palyginkite natūralaus ir saldesnių jogurtų sudėtis. Dažnai žmonės pasirenka produktą, kuriame cukraus yra daugiau“, – pasakojo D.Petrauskienė.
Ji pridūrė, kad pridėtinio cukraus gausu įvairiuose kepiniuose, net duonoje. Atidžiau peržiūrėti derėtų ir kečupo, salotoms skirtų padažų sudėtis.
Pridėtinio cukraus gali būti ir populiarėjančiuose augalinio pieno gėrimuose. Renkantis bet kurią prekę svarbu ieškoti užrašo „be pridėtinio cukraus“.
„Manome, kad sultys iš pakelio yra labai natūralus produktas. Net jei rašoma, kad tai 100 proc. sultys, atkreipkime dėmesį, kiek ten yra pridėtinio cukraus“, – patarė gydytoja dietologė.
„Žinoma, nenoriu demonizuoti jokių produktų. Jei vartojate saikingai, atsižvelgdami į Pasaulio Sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas – 25 gramai cukraus per dieną yra leistina. Panašiai jo suvartoti ir galima, nereikia įsivaizduoti, kad cukraus galite apskritai išvengti“, – sakė D.Petrauskienė.
Gydytoja dietologė pabrėžė, kad šie patarimai skirti sveikiems žmonėms, kurie neserga lėtinėmis ligomis. Jiems derėtų laikytis asmeninių specialisto rekomendacijų.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
