Bėda, kad ne visose šalyse galima rasti vaistų tokiais pačiais pavadinimais, koją gali pakišti ir kalbos barjeras. Kokių vaistų būtinai reikia pasiimti vykstant į užsienį, kodėl pravartu žinoti jų veikliąsias medžiagas ir kada turėti vaistų receptus, atsako vaistininkė.
Kaip teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė, vykstant į užsienį būtinai reikėtų pasiimti lėtinėms ligoms gydyti skirtus vaistus, tuos, kurie vartojami kiekvieną dieną ir kurių dozės praleisti negalima: cukriniam diabetui, aukštam kraujospūdžiui, skydliaukės ligoms gydyti.
„Verta pagalvoti ir apie receptinių vaistų turėjimą, nes nebūtinai pavyks jų įsigyti būnant užsienyje. Taip pat atkreipkite dėmesį į individualius poreikius: jei sergate migrena – vežkitės skausmą malšinančius vaistus, jei jūsų jautrus skrandis – turėkite preparatų nuo virškinimo sutrikimų, jei jus pykina skrendant lėktuvu, plaukiant laivu ar važiuojant automobiliu – pasirūpinkite priemonėmis nuo pykinimo“, – sako R. Janulytė.
Galioja Lietuvoje išrašyti receptai
Receptiniais vaistais vaistininkė rekomenduoja visada pasirūpinti dar prieš kelionę, nes kiekvienoje šalyje yra skirtingos receptų išrašymo ir receptinių vaistų išdavimo taisyklės.
„Daugelyje Europos Sąjungos šalių receptinius vaistus galima įsigyti su lietuvišku receptu, išimtis taikoma narkotiniams vaistiniams preparatams. Receptas turėtų būti galiojantis, pilnai užpildytas lotyniškais rašmenimis, vaistas išrašytas nurodant tarptautinį veikliosios medžiagos pavadinimą“, – teigia R. Janulytė.
Jei į užsienį išvykstama ilgesniam laikui, prieš vykstant derėtų tos šalies ambasadoje, atstovybėje ar muitinėje pasitikslinti, kokių ir kiek preparatų asmuo gali vežtis su savimi ir kokie dokumentai (gydytojo pažymos, receptai ar jų kopijos) yra reikalingi.
Specialios taisyklės galioja į užsienį vežantis narkotinius ir psichotropinius vaistus. Juos vežtis galima tik asmeniniam vartojimui, būtina turėti keliaujančio asmens vardu išrašytą pažymą, receptą arba recepto kopiją, negalima vežtis daugiau vaistų, negu nurodyta šiame dokumente.
„Vykstant į Šengeno valstybes narkotinių ar psichotropinių vaistų vežtis galima ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui, o vykstant ne į Šengeno valstybes – narkotinių vaistų ne ilgesniam kaip 15 dienų laikotarpiui, psichotropinių – ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui. Taip pat vaistus būtina laikyti originaliose pakuotėse, kuriose vaistai buvo juos įsigyjant vaistinėje“, – primena vaistininkė.
Žinoti ne pavadinimą, o veikliąją medžiagą
Jei žmogus neturi sveikatos nusiskundimų ir dažniausiai kelionėse vaistų jam neprireikia, R. Janulytė pataria dėl viso pikto turėti nereceptinių vaistų, kurie dažniausiai vartojami susirgus, veikliųjų medžiagų pavadinimus ir stiprumą. Tokiu atveju vaistinėje prireikus bus lengviau gauti reikiamą preparatą ir nereikės bijoti galimo kalbos barjero.
„Tarptautinis veikliosios medžiagos visame pasaulyje yra tas pats ir suprantamas, nors firminis vaisto pavadinimas gali ir skirtis, todėl geriau teirautis veikliosios medžiagos, o ne konkretaus pavadinimo vaisto. Pavyzdžiui, nuo skausmo prašyti vaisto, kurio veiklioji medžiaga ibuprofenas, o ne pavadinimu, kuriuo dažniausiai perkate vaistą Lietuvoje“, – dalijasi ji.
Taip pat galima į kelionę pasiimti keletą vaistų ir medicinos priemonių, kurių gali prireikti pagal kelionės pobūdį.
Pavyzdžiui, žinant, kad kelionėje teks intensyviai vaikščioti, vertėtų į lagaminą įsimesti priemonių nuo kojų nutrynimo ar pūslių – nors jų be receptų galima įsigyti bet kurios šalies vaistinėse, geriau turėti jas po ranka, kad prireikus būtų galima iš karto panaudoti, o ne blaškytis ieškant vaistinės.
„Taip pat galima į kelionę pasiimti vaistų nuo skausmo ir uždegimo, kurie taip pat malšina ir karščiavimą, viduriavimą stabdančių vaistų ar absorbentų, virškinimo fermentų, antialerginių vaistų, antiseptikų“, – vardija R. Janulytė.
Vaistininkės teigimu, būtent tokių paprastų medikamentų paprastai į vaistinę užsuka ir Lietuvoje gyvenantys ar tik besilankantys užsieniečiai. Dažniausi jų nusiskundimai yra galvos ar danties skausmas, peršalimo simptomai, viduriavimas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas ar rėmuo, pasireiškusios alerginės reakcijos.
