Naujame tyrime teigiama, kad alkoholio vartojimo sutrikimų turinčių žmonių smegenų sveikatai naudingas alkoholio vartojimo mažinimas, nesvarbu, ar tai reiškia visišką susilaikymą nuo alkoholio vartojimo, ar tik jo ribojimą.
Tyrėjai nustatė, kad žmonių, turinčių alkoholio vartojimo sutrikimų, smegenų žievės tūris buvo mažesnis nei tų, kurie alkoholio vartojimo sutrikimų neturėjo. Kuo daugiau alkoholio žmogus išgerdavo, tuo smegenų žievės tūris būdavo mažesnis.
Labiausiai žievės smegenų tūris sumažėjo tiems, kurie vartojo daugiau alkoholio.
Tyrime dalyvavo 68 28–70 metų amžiaus asmenys, kuriems buvo diagnozuotas alkoholio vartojimo sutrikimas. Rezultatai paskelbti žurnale „Alcohol: Clinical and Experimental Research“.
Tyrimo imtis buvo nedidelė, jame dalyvavo daugiausia JAV ginkluotųjų pajėgų veteranai.
Vis dėlto ekspertai teigia, kad tyrimas suteikia intriguojančių įžvalgų apie mažiau žinomas gausaus alkoholio vartojimo pasekmes.
Mažesnė žala smegenims
Tyrimui vadovavusi Stanfordo universiteto (Kalifornija, JAV) tyrėja April May teigė, kad komanda tikėjosi pastebėti ryšį tarp alkoholio vartojimo ir sumažėjusio smegenų tūrio, tačiau pridūrė, jog gauti duomenys vis tiek pateikė netikėtumų.
„Nustebino tai, kad asmenų, kurie po gydymo grįžo prie mažos rizikos alkoholio vartojimo lygio, smegenų tūris buvos panašus į tapusių abstinentais“, – aiškino A.May.
Pasak jos, tyrimo rezultatai rodo, kad žalos mažinimo metodai gydant alkoholio vartojimo sutrikimus duoda realios naudos.
A.May pridūrė, kad didžiausius privalumus pajus tie žmonės, kurie alkoholio atsisakys apskritai. Tačiau naudinga ir tiesiog sumažinti alkoholio kiekį.
Sumažinto vartojimo privalumai
Tyrėja sakė, kad bet koks atkrytis dažnai laikomas „nesėkmingu gydymu“. Toks požiūris veda prie pozicijos „viskas arba nieko“.
„Idealu būtų susilaikyti nuo alkoholio, tačiau kai kurie žmonės gali būti tokioje gyvenimo stadijoje, kai jie dar negali to pakeisti“, – sakė A.May. Pasak, jos tyrimas rodo, kad ir nepasiekus abstinencijos negalima sakyti, kad gydymas patyrė nesėkmę.
„Reikšmingas alkoholio kiekio sumažinimas gali būti naudingas, o asmenys, kuriems sunku visiškai susilaikyti, nereikėtų paleisti vadelių“, – pabrėžė tyrėja.
Jos teigimu, būsimuose tyrimuose būtų galima nagrinėti, ar neurobiologiniai bruožai, egzistavę prieš gydymą, gali būti veiksnys, lemiantis skirtingus alkoholio vartojimo įpročius.
„Jei taip, tai gali būti klinikiniai žymenys, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kas labiausiai linkęs laikytis abstinencijos, o kas – mažiausiai. Tada intervencijas būtų galima geriau pritaikyti kiekvienam asmeniui ir taip pagerinti gydymo rezultatus“, – sakė A.May.
Kiek alkoholio yra per daug?
Alkoholio vartojimo rekomendacijos keičiasi.
Siekiant įvertinti alkoholio poveikį sveikatai naudojama standartinio alkoholio vieneto sąvoka. Alkoholio vienetas yra 10 g gryno alkoholio. Maždaug tiek jo yra 1 taurėje vyno, 1 taurelėje stipraus alkoholinio gėrimo arba 1 mažame bokale lengvo alaus.
2020–2025 m. mitybos gairėse, parengtose bendradarbiaujant Jungtinių Valstijų Sveikatos ir socialinių paslaugų departamentui ir JAV Žemės ūkio departamentui, vyrams rekomenduojama išgerti ne daugiau kaip du gėrimus per dieną, o moterims patariama apriboti alkoholio vartojimą iki vieno gėrimo per dieną.
Kita vertus, Kanada rekomenduoja per savaitę išgerti ne daugiau kaip du gėrimus, kad būtų išvengta su alkoholio vartojimu susijusių sveikatos problemų, o Nyderlandų institucijos pataria per dieną išgerti nuo nulio iki vieno gėrimo.
Priklausomybių gydymo specialistas dr. Michaelas Olla sakė, kad yra keletas standartinių alkoholio vartojimo apibrėžimų: lengvas gėrimas – vienas-dvi taurelės per dieną, vidutinis – dvi-trys taurelės per dieną, sunkus gėrimas – trys-penkios taurelės per dieną, o piktnaudžiavimas alkoholiu – daugiau nei penkios taurelės per dieną.
„Kiekvienas žmogus skirtingas, ir kol alkoholio vartojimas tampa problemiškas, jis gali pereiti skirtingus etapus“, – aiškino M.Olla.
Pirmasis etapas, kai retkarčiais piktnaudžiaujama alkoholiu per trumpą laiką išgeriant didesnį jo kiekį, kitaip tariant girtaujant.
Antrasis etapas – padažnėjęs išgėrinėjimas, kai žmogus tampa labiau priklausomas nuo alkoholio, norėdamas pasilinksminti ar kovoti su stresu.
Trečiasis etapas – probleminis gėrimas – įvyksta tada, kai pradeda reikštis alkoholizmo padariniai.
„Ketvirtoji stadija yra priklausomybė, – sakė M.Olla. „Tuomet jau susiformuoja prisirišimas prie alkoholio ir dėl padidėjusios tolerancijos alkoholiui geriama vis daugiau. Šioje stadijoje taip pat pasireiškia abstinencijos požymiai, kai asmuo išblaivėja.
Paskutinė stadija – priklausomybė, kai atsiranda fizinis ir psichologinis potraukis alkoholiui“, – paaiškino specialistas.
Nors toks paaiškinimas atrodo savaime suprantamas, yra nemažai niuansų – tie žmonės, kurie mano, kad tik lengvai pasivaišina, turėtų būti atidūs.
M.Olla sakė, kad, priklausomai nuo žmogaus, gėrimas gali tapti problemiškas jau pirmoje stadijoje, o kiti gali nieko nepastebėti iki antros ar trečios stadijos.
„Viskas priklauso nuo vartojimo dažnumo ir kiekio“, – aiškino M.Olla.
Pasak jo, kilus įtarimui dėl besivystančios priklausomybės, geriausia pasikalbėti su gydytoju.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
