Infarktą patyrę žmonės daug ką darytų kitaip: išgirstų organizmo siunčiamus signalus ir nedelsiant ieškotų pagalbos

Kada nemalonūs pojūčiai krūtinėje praneša apie širdies ligas? Kada būtina neatidėliotina pagalba ir apskritai, ar pats žmogus gali suvokti ligos siunčiamus signalus ir jų grėsmės lygį?

Apie tai kalbamės su „Konstitucijos klinikos“ gydytojomis kardiologėmis Urte Aliošaitiene ir profesore Žaneta Petrulioniene.

U.Aliošaitienė: Krūtinėje „gyvena“ ne vien širdis. Čia randame ir stuburą su visais iš jo išeinančiais ir krūtinės ląstą apjuosiančiais nervais. Krūtinės ląstoje yra ir stemplė, vedanti į skrandį, ir trachėja, ir bronchai, kuriais oras juda į plaučius ir iš jų, gausybė kraujagyslių (arterijų ir venų) ir limfagyslių. Joje yra ir organizmo „variklis“ – širdis. Todėl bet kokie pojūčiai krūtinės ląstoje žmones pirmiausia verčia galvoti apie būtent šio „variklio“ sutrikimus. Jų labiausiai bijome ir mes, gydytojai, todėl į kiekvieną paciento nusiskundimą, susijusį su pojūčiais krūtinėje, žiūrime itin atidžiai.

Dažniausias ir daugiausia nerimo keliantis širdies ligų simptomas yra skausmas. Tačiau tai yra individualus pojūtis, kurį visi žmonės apibūdina skirtingai. Skausmas krūtinėje gali būti apibūdinamas kaip bukas ar aštrus, spaudžiantis, gniaužiantis ar duriantis, „veriantis krūtinę kiaurai“, dilgčiojantis ir t.t. Skausmas gali būti nuolatinis, nesusijęs su judesiais, fiziniu krūviu arba priešingai – atsirandantis stipraus fizinio ar emocinio krūvio metu (didžiulis emocinis stresas gali išprovokuoti streso sukeltą Takotsubo kardiomiopatiją). Skausmas gali būti provokuojamas paspaudus krūtinę ar giliau įkvėpus, atsigulus ant nugaros ar šono, kosėjant, palengvėjantis pasilenkus į priekį. Skausmą krūtinėje ir net širdies ritmo sutrikimus gali provokuoti net šalto vandens gėrimas.

Ž.Petrulionienė: Skausmas širdies plote ne visada susijęs su širdimi. Yra daugybė kitų priežasčių, sukeliančių skausmus krūtinėje. Tai stemplės ir skrandžio, bronchų ir plaučių, stuburo ir tarpšonkaulinių nervų bei daugybė kitų ligų. Tačiau tik gydytojas, išklausęs nusiskundimus ir atlikęs tyrimus, gali atsakyti, ar tai nėra su širdimi susijęs skausmas. Diferencinė diagnostika, t.y. skausmą sukėlusios priežasties nustatymas, dažnai yra nelengvas procesas, nes širdies ligos yra klastingos, galinčios imituoti kitų organų ligas.

U.A.: Kaip minėjau, įvairius pojūčius krūtinėje kiekvienas žmogus jaučia ir apibūdina savaip, o mums, gydytojams, kyla daug iššūkių norint išsiaiškinti galimas jaučiamų simptomų priežastis, paskirti tinkamą ir savalaikį gydymą. Todėl privalome atlikti ne vieną tyrimą, kol paciento nusiskundimai virsta teisinga diagnoze, lydimą teisingo gydymo parinkimo.

Ž.P.: Širdies ir kraujagyslių būklei įvertinti atliekami šie tyrimai: visų rizikos veiksnių išaiškinimas, paciento objektyvusis ištyrimas (kraujo spaudimo, širdies susitraukimų dažnio matavimas, antropometrinių rodiklių nustatymas, širdies tonų ir ūžesių išklausymas specialiu fonendoskopu), kraujo laboratoriniai tyrimai, elektrokardiograma, ultragarsinis širdies ištyrimas (echokardioskopija), krūvio mėginys (veloergometrija). Geriausia, kai visi tyrimai atliekami greitai ir yra vienoje vietoje.

U.A.: Iš tiesų, širdies ritmo sutrikimai, kuriuos pacientai paprastai apibūdina kaip širdies virpesius, plakimo jausmą krūtinėje, permušimus, širdies stabtelėjimus ir pan., yra dažnas pojūtis, priverčiantis kreiptis į gydytojus. Pajutus šiuos simptomus, ypač jeigu kartu pasireiškia didelis bendras silpnumas, dusulys, fizinio krūvio toleravimo sumažėjimas, sąmonės pritemimas/praradimas ar galvos svaigimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus. Medikams daug informacijos suteikia paprasčiausias tyrimas – elektrokardiograma, kurią atlikus dažnai diagnozę galima nustatyti iš karto. Tačiau gali prireikti ir išsamesnių tyrimų, kurie ritmo sutrikimus provokuoja, pavyzdžiui, fizinio krūvio testas. Širdies laidžioji sistema yra labai jautri elektrolitų ar hormonų balanso kraujyje pokyčiams, todėl visuomet atliekami išsamesni kraujo tyrimai, siekiant įvertinti skydliaukės, inkstų funkciją, nustatyti kalio, natrio, chloro, magnio ir kitų medžiagų kiekį kraujyje.

U.A.: Artėjant šaltajam sezonui vis dažniau pasitaiko virusų sukeltų ligų, kurios kartais nusitaiko ir į širdį, sukeldamos širdies raumens ar širdies maišo, vadinamojo perikardo, ligas. Šios retesnės ligos, kurios sukelia nemalonius pojūčius krūtinėje, ir gali būti pavojingos gyvybei ar sukeliančios neįgalumą, grėsmingos tuo, kad dažnai pasirenka jaunus, aktyvius, mažai rizikos veiksnių turinčius žmones. O skausmas krūtinėje labai primena tarpšonkaulinių nervų uždegimo sukeltus skausmus, t.y. skausmas aštrus, lokalizuotas už krūtinkaulio, kartais plinta į abi ar vieną rankas, pečius, stipresnis giliau įkvėpus ar kosėjant, susilpnėjantis ramybėje ar pasilenkus į priekį, kartais lydimas karščiavimo.

Dažnai šie pacientai kardiologus pasiekia tik tuomet, kai jau vystosi komplikacijos, kurios gali būti sunkios, keliančios grėsmę gyvybei, blogai pasiduodančios gydymui. Todėl pirmiausia raginame būtinai pasiskiepyti nuo sezoninio gripo ir COVID-19 infekcijos, nes būtent su šių infekcijų sukeltais širdies pažeidimais kardiologai susiduria intensyviosios kardiologijos skyriuose. O, pajutus minėtus skausmus, būtinai kreiptis į gydytojus kardiologus.

U.A.: Dažnai pacientai, pajutę nemalonų, buką, spaudžiantį skausmą „duobutėje“, t.y. tiesiai po krūtinkauliu, ima gerti skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus ar kreipiasi į gydytojus gastroenterologus dėl įtariamų skrandžio ligų. Tačiau labai dažnai toks skausmas painiojamas su širdies skausmu, kuris būdingas miokardo infarktui. Tik atlikus elektrokardiogramą (ar atlikus kitus kardiologinius tyrimus) išsiaiškinama, kad skrandis čia ne prie ko, o skausmą sukėlė širdies vainikinės arterijos susiaurėjimas/užsikimšimas.

Ž.P.: Pavojingas yra skausmas, vadinamoji krūtinės angina, atsirandanti dėl aterosklerozės, kuri susiaurina širdies vainikines arterijas. Tipinė krūtinės angina pasireiškia fizinio krūvio metu, kai pradeda spausti, deginti, skaudėti už krūtinkaulio. Skausmas gali plisti į gerklę, apatinį žandikaulį, kairį petį, nugarą. Visa tai trunka kelias minutes, o sustojus greitai praeina. Gali padėti nitroglicerino tabletė ar įpurškimas po liežuviu. Toks skausmas būdingas išeminei širdies ligai. Stabilios krūtinės anginos metu priepuolis trunka ne ilgiau kaip 10–15 min. Jeigu skausmas už krūtinkaulio užtruko 20 min. ir ilgiau, jei pila šaltas prakaitas, atsiranda didelis silpnumas, papilkėja oda, atsiranda mirties baimė – laukti negalima, reikia skubiai kviesti medikus (greitąją medicinos pagalbą), nes tai gali būti širdies infarktas.

Taip pat negalima delsti, kai, po persirgtos virusinės ar kitos infekcijos, lydimos karščiavimo, atsiranda stiprus ilgai trunkantis skausmas krūtinėje, palengvėjantis atsisėdus ir pasilenkus į priekį. Tai gali būti perikardo ar širdies raumens uždegimo (perimiokardito) požymis. Negalima delsti, kai staiga atsiranda sunkus dusulys, arba kai jis ženkliai progresuoja, sutinsta kojos. Kai laikosi ir nekrenta labai aukštas kraujospūdis, arba priešingai, kai kraujospūdis staiga nukrenta, svaigsta galva. Kai ilgai užtrunka širdies ritmo sutrikimas, labai suretėja arba labai padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kai svaigsta galva, silpna, temsta akyse, prarandama sąmonė ir žmogus nualpsta (įvyksta taip vadinama sinkopė).

Ž.P.: Pats žmogus nuspręsti, ar pojūčiai širdies plote yra pavojingi, nelabai gali, nes širdies ligos yra klastingos, turinčios daugybę veidų, tipinių ir netipinių simptomų. Galiu pateikti daug pavyzdžių iš praktikos, kai beprasidedantis infarktas imitavo stemplės, skrandžio, gerklės, bronchų, nugaros skausmą. Neretai pacientai pasakoja, kad ilgai kentėjo neaiškius pojūčius, nes visai nepagalvojo ir net neįtarė, kad tai gali būti dėl širdies.

Jie gydė skrandžio uždegimą, bronchitą, neuralgiją ir užleido ligą. Kai kurie skausmai širdies plote gali būti ir nepavojingi, pavyzdžiui, trumpi tarpšonkauliniai dūrimai, stiprėjantys keičiant kūno padėtį ar įkvėpus. Ritmo sutrikimai, kuriuos dažnai pacientai vadina permušimais, gali būti reti, pavieniai ir nepavojingi, o gali užsitęsti ir tapti labai pavojingais, kaip, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas, kuris negydomas gresia galvos smegenų insultu. Dusulys fizinio krūvio metu gali būti dėl prasto fizinio pasirengimo, bet gali būti ir širdies ligos požymis. Staigus sunkus dusulys gali būti labai pavojingas ir atsirasti dėl trombo patekimo į plaučius. Stiprėjantis dusulys ir kojų tinimas gali pranešti apie širdies nepakankamumą.

Todėl geriausiai, kad niekas neužsiimtų savidiagnostika ir savigyda, nes dažniausias tai yra lemtingų klaidų ir uždelsimo priežastis. Tik gydytojas, atlikęs išsamius tyrimus, gali pasakyti ar pojūčiai širdies plote yra pavojingi. Visagalis internetas gali labai suklaidinti.

Ž.P.: Visi turėtų žinoti, kad daugumą sunkių ligų galima perspėti, tik riziką būtina išsiaiškinti laiku, neuždelsti. Jeigu rizikos veiksniai ir pirmieji ligos požymiai bus ignoruojami, nebus imtasi jokių priemonių, gresia tiesiausias kelias į sunkiausias komplikacijas. Susirgusiųjų širdies infarktu gyvybę gydytojai dažniausia išgelbėja, tačiau neretai tenka gaivinti, atlikti širdies vainikinių arterijų atvėrimą ir stentavimą operacinėje. Laiku nesikreipus ir praradus auksines valandas, kai dar galima išsaugoti sveiką širdies raumenį, žmogus tampa lėtiniu ligoniu: širdies raumuo jau būna pažeistas ir silpnas, todėl gyventi tenka vartojant daugybę tablečių, netoleruojant fizinio krūvio ir gresiant pakartotiniems infarktams. Todėl reikėtų suskubti laiku – kol širdies raumuo yra sveikas.

Taigi nereikėtų laukti kritinių situacijų, o geriausias būdas jų išvengti – atsiradus net ir menkiausiems neaiškiems pojūčiams krūtinėje laiku pasitikrinti. Dar geriau – tikrintis profilaktiškai, net ir nesant jokių simptomų. Ypač svarbu širdį tikrinti jau sportuojantiems ar tik pradedantiems intensyviai sportuoti, taip pat metantiems svorį ar planuojantiems tai daryti. Neretai jauni ir net vidutinio amžiaus žmonės varžosi kreiptis į gydytojus dėl profilaktinės patikros, teigdami, kad „jie nenori ieškoti ligų“. Tačiau mūsų praktika rodo, kad laiku ir reguliariai tikrinantis, galima išvengti sunkių ligų.

Ž.P.: Dažnai intensyviosios kardiologijos ir reanimacijos skyriuose matome vidutinio amžiaus, net jaunus (30–40 m.) žmones, kurie dėl gyvenimo tempo, darbo krūvio, užsibrėžtų tikslų ignoravo organizmo siunčiamus signalus, kol juos neištiko širdies infarktas ar net staigi širdinė mirtis. Matome pacientų, atvežtų po gaivinimo, širdies veiklos atkūrimo automatinio defibriliatoriaus pagalba. Dažniausia priežastis – širdies vainikinių arterijų ateroklerozė, kuri prasideda antrame–trečiame gyvenimo dešimtmetyje ir nebyliai progresuoja.

Pacientai pasakoja, kad perspėjantys signalai buvo, bet jie į juos nereagavo. Tuos signalus reikia ne tik pajausti, bet ir suvokti jų grėsmę. Pranešti apie sunkią ligą gali bendras nuovargis, nemalonūs pojūčiai krūtinėje, fizinio krūvio toleravimo pablogėjimas, dusulys, ritmo sutrikimai, galvos skausmai, svaigimas, kas neretai pasireiškia, kai yra aukštas kraujospūdis. Situaciją pablogina širdies infarkto provokaciniai veiksniai (trigeriai), kurie labai pagreitina įvykius. Tai didelis nuovargis, poilsio ir miego stoka, naktinis darbas, užsitęsęs stresas, problemos darbe ir šeimoje, rūkymas, gausus alkoholio, stimuliuojančių medžiagų vartojimas, kartais – labai sunkus fizinis krūvis. Visa tai paskatina nebylių aterosklerozinių plokštelių plyšimą, dėl ko širdies vainikinė arterija užsikemša krešuliu ir įvyksta infarktas ar staigi širdinė mirtis.

U.A.: Pacientų tikslas turėtų būti ne sulaukti, kol krūtinėje atsiras nemalonių pojūčių, galinčių reikšti jau „pražiūrėtą“ ligą, lemti negrįžtamus širdies funkcijos pokyčius, o bent kartą per metus atlikti profilaktinius kardiologinius tyrimus, gauti kardiologo konsultaciją ir patarimus, kaip išsaugoti sveiką širdį. Pastarųjų metų tyrimų duomenys skelbia, kad net 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų gali būti perspėtos iš anksto, svarbiausia – nepavėluoti kreiptis.

Ž.P.: Pradėti reikia nuo individualios prevencijos namuose, šeimoje. Nuo jaunystės, netgi nuo vaikystės, reikia stengtis laikytis sveikos gyvensenos principų.

Su gyvensena susijusius rizikos veiksnius, skatinančius širdies ligas, visi lyg ir žino, bet, deja, vien žinojimas neapsaugo nuo ligų. Mūsų šalyje jie labai paplitę ir blogai koreguojami. Neramina, kad jie dažni net tarp vaikų ir paauglių. Metams bėgant rizikos veiksnių daugėja, jie sunkėja. Gydytojai vienam vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojui dažniausiai priskaičiuoja po keletą sunkių rizikos veiksnių, retai kada jų būna tik vienas. Priminsiu juos: