Kaulai – daugiau nei tik negyvas kūno karkasas. Tai sudėtingas organas, kuris būna įvairių formų ir dydžių. Kaulai sudaryti iš įvairaus organinių ir neorganinių komponentų mišinio, pavyzdžiui, kolageno ir kalcio.
Šie komponentai sudaro struktūrą, kuri yra pakankamai plastiška, kad galėtume judėti, ir kartu pakankamai tvirta, jog apsaugotų svarbiausius organus.
Kaulas nėra tvirta, nekintanti struktūra, kaip daugelis gali manyti. Sveikas kaulas išlieka stiprus, nes nuolat keičiasi, kaulinis audinys atsinaujina.
Dėl šios savybės sveiko žmogaus skeletas per 7–10 metų visiškai atsinaujina. Jei žmogus vyresnio amžiaus arba serga – procesas vyksta lėčiau.
Įvairios sveikatos būklės – pavyzdžiui, vėžys ir hormoniniai pokyčiai menopauzės metu – gali nulemti pernelyg spartų kaulinio audinio nykimą.
Skirtingai nuo daugelio kitų audinių, pavyzdžiui, kremzlių, sausgyslių ir raumenų, kuriuose yra tik keletas skirtingų ląstelių tipų, kaulą sudaro daugybė skirtingų ląstelių -kaulinės, imuninės, riebalinės, nervinės ir kraujo ir kitos.
Bendras šių ląstelių tipų veikimas padeda organizmui išlaikyti pakankamą kaulų tūrį visą gyvenimą ir išlikti fiziškai aktyviems.
Specializuotos kaulų ląstelės – osteoblastai ir osteoklastai – padeda kaulams keistis. Taip ištaisomi pažeidimai, galima padidinti kaulų tūrį. Pavyzdžiui, tenisininko, kuris kamuoliuką nuolat paduoda ta pačia ranka, jos apimtis bus didesnė nei kitos rankos.
Kaip prižiūrėti kaulus?
Norint ilgiau išlikti sveikiems, būtina rūpintis kaulų būkle. Dėl lūžio staiga prarastas judrumas turi didelį poveikį gyvensenai – žmogus pats negali nueiti į parduotuvę, sunku aplankyti draugus, o net smulkūs namų ruošos darbai gali sukelti skausmą.
Kaulų tankį ir tvirtumą galite išsaugoti nepriklausomai nuo amžiaus, jei tinkamai maitinsitės ir mankštinsitės.
„Kaule juk nėra kraujagyslių, medžiagos jame keliauja dėl mikrodeformacijų, kurios sukuria savotišką siurblį. Tai būtų galima palyginti ir su kempine: suspaudus medžiagos išteka, o atleidus spaudimą įsiurbiamos, – lrytas.lt yra sakęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas gydytojas ortopedas-traumatologas Manvilius Kocius. – Todėl žmogui ir reikalingas judėjimas. Jeigu jis gulės, nebus jokios cirkuliacijos. Astronautų kaulai kosmose negauna tokios apkrovos kaip Žemėje, todėl jie ima retėti. Judėjimas yra vienintelis būdas, leidžiantis kaului pasimaitinti.“ Daugiau gydytojo minčių rasite čia.
Vien judėjimo negana. Patartina laikytis subalansuotos mitybos ir nepamiršti, kad organizmui reikia kalcio. Šio elemento reikėtų suvartoti 700 mg per dieną. Pienas, jogurtas ir sūris – puikūs kalcio šaltiniai. Jei pieno gaminių nevalgote, kalcio yra tokiuose maisto produktuose kaip tofu, pupelės ir lęšiai.
Tais atvejais, kai su maistu negaunate rekomenduojamo kalcio kiekio, galbūt reiktų vartoti maisto papildus.
Kalcio įsisavinimui reikia vitamino D. Todėl svarbu leisti laiką lauke, nes mūsų oda gamina vitaminą D veikiama saulės. Stenkitės du kartus per dieną iki dešimties minučių pabūti saulėje. Žiemą, kai saulės spindulių mažiau, gali prireikti vitamino D papildų.
Dar vienas būdas palaikyti stiprius kaulus – mankšta, ypač jėgos pratimai. Jei reguliariai nesportuojate, pradėti galima nuo vaikščiojimo ir lipimo laiptais.
Bet daugiau naudos bus, jei užsiimsite sunkesne veikla, pavyzdžiui, šokinėjimu per virvutę ar mankštinsitės su svoriais – tai skatina kaulų augimą.
Pratimus atlikti gali bet kokio amžiaus žmogus. Tik būtina juos pritaikyti prie fizinio pasirengimo lygio ir gebėjimų. Mankštos intensyvumą didinti galima tik palaipsniui, kad būtų išvengta traumų.
Apriboję organizmą teršiančių medžiagų – rūkymo ir alkoholio – vartojimą, būsite ramesni, kad kaulų ląstelės visą gyvenimą funkcionuos tinkamai.
Jei nerimaujate dėl savo kaulų stiprumo arba jei sergate tam tikromis ligomis – celiakija, uždegiminėmis žarnyno ligomis, diabetu ir vėžiu – pasitarkite su šeimos gydytoju, kaip palaikyti kaulų tvirtumą.
Parengta pagal „Conversation“ inf.
