Dar niekam nepavyko dirbtinai sukurti kraujo komponentų – tad daugybei pacientų reikalingu krauju ligoninės apsirūpinti gali tik gerų žmonių dėka. Kraujo donorystė – vienas kilniausių ir gražiausių poelgių, kurį neatlygintinai gali padaryti žmogus.
„Pagrindinis veiksnys, lemiantis stiprią sveikatą ir gerą kraujo būklę yra gyvenimas be žalingų įpročių – nerūkyti, nevartoti alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų“, – pasakoja Kauno klinikų gydytojas hematologas Domas Vaitiekus.
Pasak jo, ne mažiau svarbu yra gyvenamoji aplinka, kuri nuolat supa žmogų. Užterštos aplinkos poveikis gali būti ne mažesnis nei žalingų įpročių.
Jeigu aplinkoje yra didelis oro užterštumas – dūmai, smogas, kenksmingos išmetamosios dujos, laikui bėgant gali atsirasti kvėpavimo sistemos, širdies ir kraujagyslių ligos arba padidėti jų rizika. Apsisaugoti galima daugiau laiko leidžiant gamtoje, o itin pavojingo užterštumo metu dėvėti kaukes.
„Svarbus normalus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, kad organizmas gautų reikiamas maistines medžiagas“, – pataria D. Vaitiekus.
Mažakraujystė ir hemoglobino kontrolė
Kraujo centre kiekvieną kartą ištiriamas donoro hemoglobino lygis. Jei jis per žemas, kraujo duoti negalima.
Žemas hemoglobinas – mažakraujystės – ypač dažnos ligos – požymis. Dažniausia jos priežastis – geležies trūkumas organizme, tačiau liga gali turėti ir kitą paaiškinimą, kuriam sužinoti būtina gydytojo konsultacija.
Geležies stygiaus sukelta anemija dažniau serga moterys, dėl jų savitos fiziologijos. Lietuvoje sergančių moterų skaičius vyrauja tarp 32–34 proc.
„Jeigu hemoglobinas yra šiek tiek virš normos ir tai yra vienkartinis atvejis, dažniausia priežastis yra banali – per mažai skysčių organizme, tad reikia tiesiog atsigerti vandens“ – patarimu dalinasi gydytojas.
Atpažinti hemoglobino padidėjimą nėra sunku, pasak gyd. D. Vaitiekaus, yra keli nespecifiniai simptomai: silpnumas, prakaitavimas, svorio netekimas.
Gydytojas išskiria ir vieną specifinį simptomą: „Jeigu niežti odą, ypatingai po šilto/karšto dušo ar po pirties, tai gali būti požymis apie padidėjusį hemoglobiną.“
Dovanoti kraują pagirtina ir skatintina, tačiau būtina žinoti laiko intervalus, kas kiek laiko ir kiek kartų galima tai daryti, kitu atveju gali prireikti atidėti donorystę.
Dažnai donuojant kraują hemoglobino kiekis gali sumažėti, pasak gyd. D. Vaitiekaus, taip nutinka, nes hemoglobino gamybai reikalinga geležis, kurios tam tikrą kiekį atsargų mes turime organizme ir kiekvieno donavimo metu organizmas jos šiek tiek netenka.
„Jeigu žmogus sveikai maitinasi ir sportuoja, turi gerą geležies įsisavinimą – tai visiškai nekenkia žmogui ir po nustatyto laiko geležis vėl atsistatys, tačiau jeigu po kelių donavimų sumažėja hemoglobinas, tada reikėtų atlikti papildomus tyrimus, tokius, kaip feritinas ir nustatyti priežastis.
Dažniausia priežastis būna ta, kad mūsų geležies rezervas būna ant ribos arba per mažas, tad tiesiog nepakako rezervų geležies kiekiui atstatyti taip greitai. Tokiam donorui reikėtų padaryti didesnį tarpą tarp donavimų, mitybą praturtinti geležimi arba pasitarus su gydytoju pavartoti geležies preparatų“, – pataria gydytojas.
Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas primena, kad vyrai kraujo gali duoti 6 kartus per metus, o moterys tik 4, dviejų mėnesių intervalais.
Dalykai, kuriuos būtina padaryti prieš donorystę
Pasak D. Gutausko, gydytojai, paėmę kraujo iš donorų ir atskyrę jo komponentus, iš kraujo plazmos gali matyti kas prastai maitinasi, valgo daug riebaus maisto, taip pat gali nuspėti ir padidėjusį cholesterolio kiekį.
„Prieš donorystę reikėtų nebūti pavargusiam, žmogus turi jaustis normaliai, pailsėjęs, išsimiegojęs, taip pat šiek tiek užvalgęs ir būtinai atsigėręs skysčių“, – sako NKC direktorius.
Svarbiausias dalykas po kraujo paėmimo – jo ištyrimas. Prieš išdalinant kraują ligoninėms, NKC gydytojai ištiria kiekvieną kraujo maišelį net trijose laboratorijose.
„Atliekami imunohematologiniai, serologiniai ir molekuliniai tyrimai, niekur pasaulyje nėra nieko daugiau sugalvota, taip kad Lietuvoje mes naudojame pačius moderniausius ir efektyviausius tyrimus. Jeigu randame užkrėsto kraujo, jis nėra perduodamas ligoninėms, mes jį utilizuojame“, – pasakoja D. Gutauskas.
NKC direktorius primena apie valstybės padėką donorams už jų didelį indelį – 40 karų kraujo dovanoję žmonės gauna garbės donoro vardą bei II laipsnio Valstybinę donoro pensiją, kuri šiuo metu siekia 130 eurų.
„Šiais metais, lapkričio gale, kviesiu garbės donorus į apdovanojimus ir tokių žmonių jau bus 200. Tikrai labai džiaugiuosi, norisi tiesiogiai pabendrauti su žmonėmis, parodyti jiems dėmesį ir nesiųsti padėkos paštu ar per kurjerį, o kiekvienam žmogui įteikti tai asmeniškai“, – džiugiais skaičiais dalinasi D. Gutauskas.
