Psichologė Ieva Vasionytė paaiškina, kad stresas yra normali fiziologinė būsena, kuri padeda prisitaikyti prie aplinkos pokyčių ir savaime nėra žalinga. Atsikėlimas ryte iš lovos – taip stresas, nes organizme išsiskiria kortizolis, adrenalinas, širdis ima plakti smarkiau, bet visų šių reakcijų negalėtume pradėti dienos.
Blogai, kai stresas tampa nuolatine būsena. „Žalingas procesas, kai tos organizmo reakcijos užsitęsia, tampa lėtinėmis“, – pabrėžia I.Vasionytė.
Pasak jos, ilgalaikis stresas kliudo išgyventi malonius potyrius. Tampa sunku palaikyti darnius socialinius santykius, realizuoti save darbinėje veikloje, o šie sunkumai tampa dar vienu streso šaltiniu.
Gebėjimas valdyti stresą padeda išvengti nerimo ir iš jo kylančių sveikatos sutrikimų.
Psichologė paaiškina, kaip atsipalaiduoti padeda populiariausi streso valdymo būdai.
1. Pailsėkite nuo ekranų
Prieš 20 metų mobilusis telefonas tiko tik skambučiams, o dabar jame telpa daugybė. Tai patogi didžiulių informacijos srautų perdavimo priemonė, bet ir streso dirgiklis.
„Telefonai tapo minikompiuteriais. Ten yra viskas nuo elektroninio pašto iki socialinių tinklų ir susirašinėjimo programėlių. Labai daug informacijos tampa greitai prieinama.
Nuolat gauname įvairius pranešimus, telefonas vis zvimbia, o nepatikrinęs nesužinosi, ar ten svarbus elektroninis laiškas, ar socialinės medijos pranešimas atėjo“, – pastebi I.Vasionytė.
Jeigu jaučiate, kad pranešimai ar ilgesnis telefono naudojimas tampa nuovargio priežastimi, planuokite telefono naudojimą, tarkime, tikrinkite kas valandą ar dvi, užuot nuolatos laikydami prie savęs. Tai leis susikaupti atliekant kitus darbus. Stebėkite kaip jus veikia tai, ką sekate socialiniuose tinkluose. Jei kažkurios paskyros sukelia nemalonias emocijas, galbūt verta jų atsisakyti?
„Žmogus galėtų pagalvoti, kaip jis jautėsi tuomet, kai pamiršo telefoną namie, jei taip yra buvę. Nuovargio ir emocinio streso lygis turėtų reikšmingai skirtis“, – pavyzdį pateikia I.Vasionytė.
2. Giliai įkvėpkite
Ji paaiškina, kad kai išgyvename intensyvias emocijas, aktyvi simpatinė nervų sistema. Kai atsipalaiduojame, miegame, veikia parasimpatinė nervų sistema ir simpatinės reakcijos silpnėja. Kvėpavimas yra puikus įrankis nuraminti savo reakcijas.
„Jei norime atsipalaiduoti, įkvėpimas turėtų būti trumpesnis už iškvėpimą. Pavyzdžiui, galime įkvėpti skaičiuodami iki 3 ir iškvėpti iki 5, 6.
Taip mes aktyvuosime parasimpatinę nervų sistemą ir pajusime atsipalaidavimą, sulėtės širdies plakimo ritmas, gali šiek tiek pažemėti ir kraujospūdis“, – paaiškina psichologė.
3. Skirkite laiko pasivaikščiojimui
Kiekvienas paliudys – buvimas gamtoje turi raminantį poveikį. Tačiau ne tik aplinka lemia, kad ėjimas padeda sumažinti stresą.
„Vaikščiojimas yra fizinė veikla, kuri padeda išdeginti streso hormonų perteklių. Po fizinės veiklos mūsų raumenims lengviau atsipalaiduoti. Dėl šios priežasties ėjimas ir sportas apskritai yra vienas labiausiai rekomenduojamų būdų žalingam streso poveikiui sumažinti“, – sako I.Vasionytė.
4. Susidarykite veiklų sąrašą
Nežinomybė – vienas didžiausių streso šaltinių. Tam tikrų dalykų, pavyzdžiui, ateities, gyvenime negalime žinoti ir tenka mokytis su tuo susitaikyti. Tačiau tais momentais, kai atrodo, jog gyvenimo kontrolė slysta iš rankų, nežinia, kaip viską spėti, galime sau šiek tiek padėti.
„Planavimas sukuria kontrolės jausmą, todėl pravartu susirašyti darbus, kuriuos šiandien turiu padaryti. Jeigu nerimą kelia kažkoks projektas, užduotis, jo skaidymas į mažesnius žingsnius, įsivardinimas ko nežinau ir kas man gali padėti, suteiks daugiau užtikrintumo ir nuramins.
5. Gerai išsimiegokite
Pasak I.Vasionytės, dalis žmonių yra labiau linkę į stresą ir nerimą. Geras nakties poilsis jiems – ypač svarbus.
„Miego metu papildomi žmogaus energijos rezervuarai, kurie per dieną išsenka. Vadinasi, jei neišsimiegi, esi pavargęs, dirglus, lengviau pasiduodi emocijoms, susilpnėja imuninė sistema ir lengviau kimba ligos“, – įspėja psichologė.
Kada kreiptis į specialistą?
Pasak I.Vasionytės, natūralu, kad žmogus negali visą laiką išlikti pakylėtoje būsenoje, o emociškai geresnį laikotarpį keičia sunkesnis laikas.
„Normalu, kad emocijos svyruoja. Jei nuotaika pablogėja kelioms dienoms, ar savaitę laikosi liūdnesnė nuotaika, nes ištiko nesėkmės, tai yra normalu.
Jei bloga nuotaika užsitęsia, o kokybiškas poilsis, sportas, meditacija, draugų palaikymas, savipagalbos knygos ir kiti nusiraminimo metodai nepadeda numalšinti streso bei nerimo, verta kreiptis pagalbos į specialistą.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
