Svarbu saugoti save ir kitus
Aukštadvaryje ne vienerius metus šeimos gydytoja dirbanti Jurga Dūdienė taip pat priminė profilaktikos ir higienos svarbą. Tiesa, organizmą stiprinti svarbu pradėti ne rudenį, jau prasidėjus šaltajam sezonui, bet jau pavasarį. Visa šeima turėtų rūpintis sveika mityba, daugiau laiko leisti gryname ore, aktyvia veikla, ir tą daryti kasdien. Tuomet galime tikėtis, jog, atėjus šaltajam sezonui, organizmas bus atsparesnis.
Kokybiškas miegas taip pat stiprina imunitetą. Ne mažiau svarbu dieną gerti pakankamai vandens. Kone visi virusai plinta oro lašeliniu būdu: čiaudint, kosint, prisilietus prie rankenų ar turėklų, kuriuos lietė sergantis žmogus.
„Puikų pavyzdį rodo tie, kurie jausdami peršalimo simptomus, karščiuodami, dėvi kaukę: jie gerbia ir saugo tiek medikus, dirbančius gydymo įstaigoje, tiek kitus pacientus. Toks pat pagarbus elgesys turėtų būti ir žmonių susibūrimo vietose: vaistinėse, renginiuose. Jei žmogus jaučia ligos simptomus, nors ir jaučiasi gerai, turėtų saugoti kitus. Turime tą suprasti ir toliau skatinti tokį elgesį. Su mažais sergančiais vaikais neturėtume važiuoti pas vyresnio amžiaus tėvus, senelius, kuo mažiau bendrauti su žmonėmis, kurie rizikos grupėse. Netgi jauno ir vidutinio amžiaus žmonės gali turėti lėtinių ligų, kurios silpnina imunitetą, nekalbant apie vyresnius nei 65 metų. Amžiaus grupėje, kuriems daugiau kaip 80 metų, mirtingumas pandemijos metu buvo pats didžiausias“, – įspėjo šeimos gydytoja.
Nepamiršti higienos
Kruopščiai ir dažnai plaudami rankas, dezinfekuodami, jei po ranka nėra muilo ir vandens, dėvėdami kaukes kiekvienas gali apsaugoti savo artimuosius ir kolegas, kad virusas neplistų žaibiškai. „Derindami profilaktiką ir stiprindami organizmą, užkirsdami kelią virusams, laikydamiesi higienos galime išvengti labai didelių protrūkių. Dar vienas efektyvus būdas įgyti imunitetą – skiepai.
Jaučiant peršalimo simptomus, prasminga kelias dienas praleisti namuose, ypač aktualu nedelsiant atlikti greitąjį antigenų testą tiek gripo, tiek COVID-19 virusui nustatyti, tuomet galima greitai reaguoti. Jei suserga rizikos grupėje esantys pacientai, kurie gali sirgti sunkiai, jau galime skirti jiems antivirusinį gydymą“, – paaiškino J.Dūdienė.
Medikai turi sukaupę daug patirties, gydydami pacientus, susirgusius gripu, kuomet pirmosiomis ligos dienomis paskyrus vaistus, gripo simptomai palengvėja. Panaši praktika taikoma ir gydant COVID-19, tik svarbiausia į medikus kreiptis per pirmąsias penkias dienas.
Tai tos pagrindinės paros, kuomet virusas dauginasi sparčiausiai. Jeigu viruso prisidaugina labai daug, žmogaus savijauta gali pablogėti žaibiškai, šeštą–aštuntą parą be įprastų simptomų, gali prasidėti ligos plaučių fazė, kuomet pacientai jaučia dusulį, juos vargina grėsmingas kosulys. Tokiais atvejais pacientai siunčiami išsamesniam ištyrimui į infekcinę ligoninę, jiems atliekama plaučių rentgenograma, sunkiai sergantiems žmonėms neretai patvirtinama virusinė pneumonija.
Atvejai, kai gali padėti
„Kol nebuvo specifinio gydymo, tiesiog nusvirdavo rankos. Galėdavai pasiūlyti tik skirti simptomus palengvinantį gydymą. Dažna diagnozė, ligai įsisiūbavus, būdavo virusinė pneumonija. Antibiotikai tokiu atveju nepadeda, tad belikdavo laukti, kol imunitetas atliks savo darbą, vaistai palengvins simptomus. Šiuo metu galime užkirsti kelią, neprieiti iki sunkaus COVID-19 ligos varianto. Laiku pradėję antivirusinį gydymą galima to išvengti. 86 proc. pacientų gydymas labai efektyvus, galima ne tik išvengti gydymo stacionare, sunkios būklės ar mirties. Daugiau kaip 65 m. amžiaus hospitalizacijos ar mirties rizikos sumažėjimas siekia 95 proc.“, – paaiškino gydytoja.
Pradiniai daugelio peršalimo virusų ligos simptomai panašūs, išsiskiria tik gripas, kuriam nuo pat pirmų infekcijos pasireiškimo valandų būdinga aukšta, daugiau kaip 38 laipsnių, temperatūra. Kalbant apie kitus peršalimo virusus, simptomai pasireiškia palaipsniui: pradžioje žmogus jaučia sunkumą, jį kamuoja nuovargis, silpnumas, akių perštėjimas, nosies kutenimas, prasideda sloga, gerklės perštėjimas, gerklės skausmas ir tuomet pasireiškia 37 laipsnių temperatūra. Daugiau kaip 38 laipsnius ji pakyla retai, net ir užsikrėtus koronavirusine infekcija.
Pašnekovės žodžiais, COVID-19 virusas-slapukas, net atliekant greitąjį testą, liga ne visuomet aptinkama pirmosiomis paromis, kartais testą prireikia kartoti kelias dienas iš eilės ir, be abejo, nenumoti ranka net į iš pažiūros lengvus simptomus.
Kartais pacientai, susirgę COVID-19, pabrėžia, kad skauda nugarą, „laužo“ visą kūną, kartais pasireiškia viduriavimas. Pajutus bet kokius peršalimo virusams būdingus simptomus naudinga atlikti greitąjį antigeno testą gripui ir koronavirusui nustatyti, nes yra efektyvus gydymas, ir tą būtina žinoti“, – kalbėjo medikė.
Lietuvoje maždaug 35 proc. suaugusiųjų turi vieną ar daugiau lėtinių ligų, apie 20 proc. yra vyresni nei 65 metų amžiaus. Net vienas didelės rizikos faktorius gali lemti lengvų COVID-19 simptomų perėjimą į sunkius. Deja, bet daugelis žmonių nesusimąsto, kad jie priklauso didelės rizikos grupei, arba nemano, kad jie gali sirgti sunkia ligos forma ar gali prireikti gydymo ligoninėje. Medikai primena, būtent jie į ligos simptomus turėtų reaguoti rimtai ir kreiptis į gydytoją.
