„Kontracepcija suteikia autonomiją, šeimos planavimo laisvę, teisę pasirinkti, kiek vaikų norite turėti ar apskritai jų norite. Atsakingas šeimos planavimas mažina ir neplanuotų nėštumų riziką, ir su nėštumu susijusių komplikacijų pavojų“, – teigia R.Kančaitė.
Tiesa, gydytoja pripažino, kad kontracepcijos tema sulaukia ir dalies žmonių pasipriešinimo.
„Kadangi tai yra šiek tiek tabu ir šiek tiek baisu kalbėti apie kažką intymaus. Iš tiesų, svarbu žinoti, kad tai yra sveikatos klausimas, liečiantis moters, galbūt naujo žmogaus gyvybę. Dėl tos baimės ir mitai suveši“, – VUL Santaros klinikų „Facebook“ paskyroje surengtos transliacijos metu sakė R.Kančaitė.
Svorio augimas – mitas
Ji pabrėžė, kad hormoninė kontracepcija Lietuvoje yra skiriama gydytojo. Vadinasi, lengva ranka jos negausi. Išimtis – skubi kontracepcija, kurios prireikia po nesaugaus lytinio akto.
Pasak R.Kančaitės, moterys kartais bijosi, kad kontracepcija gali pakenkti sveikatai, emocinei būklei ir lytiniam potraukiui.
Hormoninė kontracepcija siejama su svorio kontrolės problemomis. „Iš tiesų, remiantis didžiulės apimties tyrimais, buvo įrodyta, kad vartojant hormoninius kontraceptikus ilgalaikėje perspektyvoje svorio nėra priaugama.
Tačiau kelis mėnesius gali būti laikinas svorio padidėjimas, bet tai nėra riebalinė masė, o dėl gaunamų hormonų susilaikantis vanduo ir druskos. Per pirmus tris mėnesius svoris dažniausiai grįžta į pradines ribas. Vadinasi, tai nėra tikras svorio priaugimas, kurio moterys taip bijo“, – akcentavo R.Kančaitė.
Ji tęsė, kad 85 proc. hormononius kontraceptikus vartojančių moterų neišsako lytinio potraukio sumažėjimo. Daliai jų jis net sustiprėja, nes nelieka baimės neplanuotai pastoti.
Baimės dėl vėžio
R.Kančaitė paaiškino, kad iš moterų lūpų pasigirsta nuogąstavimų apie onkologinių ligų riziką. Gydytoja pabrėžė, kad šie mitai siekia laikus, kai hormoninė kontracepcija tik atsirado. Tų preparatų dozės buvo daug didesnės, o dabartinės priemonės daug saugesnės.
„Turime pabrėžti, kad hormoninė kontracepcija mažina kai kurių vėžių riziką, įskaitant gimdos gleivinės, kiaušidžių ar storosios žarnos vėžio riziką“, – sakė R.Kančaitė.
Mokslininkai, anot jos, nesutaria tik dėl krūties vėžio. Vieni tyrimai atskleidžia, kad hormoninė kontracepcija didina riziką susirgti šia liga, o kiti rodo, kad ne.
Nustatyta, kad hormoninė kontracepcija sietina su gimdos kaklelio vėžio rizika. Tačiau tai nėra tiesioginio hormonų poveikio pasekmė.
„Moterys, kurios naudojo hormoninę kontracepciją, turi pakankamai nedidelę tikimybę pastoti ir lieka maža motyvacija naudoti prezervatyvus.
Kas sukelia gimdos kaklelio vėžį? Žmogaus papilomos virusas. Kaip nuo jo apsisaugoti? Tam yra skiepai, bet apsaugai nuo viruso moterims rekomenduojama naudoti prezervatyvus“, – dėstė R.Kančaitė.
Kurie metodai veiksmingiausi?
Gydytoja paaiškino, kad į kontracepcijos sąvoką patenka ne tik medicininiai preparatai, bet visos priemonės, kurios padeda moteriai išvengti nėštumo.
„Net nutrauktas lytinis aktas ar vaisingų dienų skaičiavimas taip pat yra kontracepcijos metodai. Reikalas tas, kad pakankamai reikšmingai skiriasi tų metodų patikimumas“, – pabrėžė R.Kančaitė.
Patikimiausia kontracepcija, gydytojos teigimu – ilgalaikiai hormoniniai metodai arba sterilizacija: „Tai yra arčiausiai 100 proc. patikimumo.“
Dėl aukšto efektyvumo R.Kančaitė taip pat išskyrė kontraceptinius implantus, hormonines gimdos spirales, įvairius kitus hormoninius kontraceptikus.
„Šiek tiek mažiau veiksmingi yra barjerinės kontracepcijos metodai: prezervatyvai, spermicidai, gobtuvėliai, moteriški prezervatyvai.
Visai kuklesniu efektyvumu pasižymi natūralūs šeimos planavimo būdai, kai skaičiuojamos vaisingos dienos arba sekamai tam tikri moters organizmo diktuojami sufleriai, kurie leidžia numatyti, kiek šiuo metu vaisinga yra moteris“, – dėstė R.Kančaitė.
Šalutiniai kontracepcijos poveikiai
Ji paaiškino, kad prieš renkantis kontracepcijos metodą svarbu įsivertinti savo lūkesčius. Jeigu moteris nėštumui pasirengusi, galima rinktis ir mažiau efektyvią priemonę.
„Taip pat lemia, ar moteris turi ilgalaikį partnerį, ar jie yra keičiami. Bet mano nuomone, pats svarbiausias dalykas, į kurį teisę turi kiekvienas žmogus, yra informuotas pasirinkimas.
Apie kontraceptinę priemonę turi būti pateikiama patikima informacija, kad moteris žinotų, kokios yra rizikos, naudos, veiksmingumas ir neturėtų iškreipto vaizdo apie kontraceptinę priemonę“, – sakė R.Kančaitė.
Ji įspėjo, kad hormoninės kontracepcijos veiksmingumą sumažinti gali tam tikri vaistai, pavyzdžiui, jonažolės preparatai.
„Vaistai gali nesuveikti, kai paveikiama žarnyno galimybė juos suvirškinti. Tai reiškia, jeigu hormoninės kontracepcijos tabletė yra išvemiama, tuomet per tris valandas reikėtų suvartoti kitą (…) gausiai ir dažnai viduriuojant taip pat gali būti paveikta vaisto absorbcija“, – paaiškino gydytoja.
Galimi ir šalutiniai hormoninės kontracepcijos poveikiai: 10 proc. moterų per pirmus 3 mėnesius pajaučia galvos skausmą, pykinimą, pastebi išskyras iš lytinių takų. Pasak R.Kančaitės, įprastai šie požymiai su laiku išnyksta. Jeigu jie išlieka, moteriai vertėtų pasitarti su savo gydytoju ginekologu.
