Tiesa, vyresnio amžiaus pacientai vis dar mėgsta atsiradusias problemas „nurašyti“ natūraliam senėjimui, o ypač tas, kurios yra susijusios su seksualine funkcija, arba tiesiog nežino, jog patiriamus erekcijos sutrikimus galima išgydyti bei išsaugoti vyriškumą.
„Svarbu paminėti, jog vyrų problemos, su kuriomis jie susiduria, skiriasi pagal amžių. Pavyzdžiui, jauno amžiaus pacientus dažniau vargina lytiškai plintančios infekcijos, prostatos uždegimai, priešlaikinė ejakuliacija bei psichologiniai erekcijos sutrikimai, atsirandantys dėl nepasitikėjimo savo jėgomis, intensyvaus gyvenimo tempo, nuovargio, įvairių baimių, nemalonių atsiminimų ar per didelių sau keliamų lūkesčių“, – pasakoja B. Urbšys.
Jis pratęsia, jog vyresnio amžiaus vyrai dažniau kreipiasi dėl šlapinimosi sutrikimų, atsirandančių didėjant prostatai, libido sumažėjimo bei erekcijos sutrikimų, kuriuos lemia įvairios priežastys, galinčios varijuoti nuo urologinių ar kraujagyslinių susirgimų iki hormoninių pokyčių, tokių kaip sumažėjęs testosterono kiekis.
„Dažniausi skundai yra susiję su gerybine prostatos hiperplazija – priešinės liaukos padidėjimu, kuri pasireiškia pailgėjusia ir užsitęsusia šlapinimosi pradžia, dažnu šlapinimusi, ypač nakties metu, silpnėjančia ar pertraukiama šlapinimosi srove ir jausmu, kad nepavyko pilnai pasišlapinti.
Šie simptomai tiesiogiai priklauso nuo ligos trukmės – prostatai didėjant, jie pasireiškia vis dažniau ir blogina gyvenimo kokybę, pacientui didėja ūmaus šlapimo susilaikymo rizika“, – sako šeimos gydytojas.
Negydomi negalavimai sunkiau pasiduoda gydymui
Pas gydytoją reikėtų apsilankyti, jeigu jums atsirado šlapinimosi sutrikimai, skausmas apatinėje pilvo dalyje, tarpvietėje, taip pat patiriant diskomfortą šlapinantis ar po to, jeigu padažnėjo šlapinimasis, pastebėjote išskyras iš šlaplės, bėrimus lytinių organų srityje ar suprastėjo lytinio gyvenimo kokybė.
„Apibendrinant, į gydytoją reikia kreiptis atsiradus bet kokiems skundams, susijusiems su seksualine funkcija ar šlapinimusi, nes laiku diagnozuota ir pradėta spręsti problema leidžia tikėtis palankesnių gydymo rezultatų. Jeigu vyras, pajutęs potencijos sutrikimus, nesikreipia į specialistus ir nesigydo, laikui bėgant šie negalavimai sunkiau pasiduos gydymui“, – pažymi B. Urbšys.
Jis pasakoja, jog, susiduriant su negalavimais, dažnai pirmiausia pacientui reikia atlikti šlapimo tyrimą, uždegiminius kraujo žymenis ir PSA tyrimą, tačiau į kiekvieną atvejį reikia žiūrėti individualiai, todėl, atsižvelgiant į vyro skundus, gydytojas įvertins ir paskirs detalius reikalingus tyrimus.
Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais gali prireikti pasėlio iš šlaplės ar ištyrimo dėl lytiškai plintančių ligų, nes laiku negydomos infekcijos gali tapti lėtinio prostatos uždegimo ir nevaisingumo priežastimi arba net pakenkti lytiniams partneriams.
„Lytinė funkcija gali pablogėti dėl įvairių priežasčių – antsvorio ar nutukimo, prastos arterinės hipertenzijos ar kitų širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat dėl hiperlipidemijos kontrolės ar endokrininės sistemos sutrikimų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto.
Lėtinės ligos yra itin svarbus veiksnys, lemiantis erekcijos sutrikimus vyresniame amžiuje. Negana to, kartais šie sutrikimai gali būti signalas, jog pacientui pasireiškė pirmieji širdies ir kraujagyslių ligų simptomai“, – teigia šeimos gydytojas.
Būtent todėl, norint pasirūpinti gera lytine sveikata, itin svarbų vaidmenį atlieka savalaikė naujų ligų diagnostika bei gera esamų ligų kontrolė, reguliariai atliekami kraujo tyrimai, tokie kaip lipidograma, gliukozės koncentracijos kraujyje nustatymas, inkstų funkcijos rodikliai, kepenų fermentai ir kt.
Esminės taisyklės, norint pasirūpinti savo lytine sveikata
Išskirtinių taisyklių, padėsiančių užtikrinti gerą lytinę sveikatą, nėra – kiekvienam pacientui svarbu ugdyti bei laikytis sveikos gyvensenos pagrindų. Pirmiausia – reguliariai tikrintis savo sveikatą ir profilaktiškai lankytis pas gydytojus, kontroliuoti turimas lėtines ligas bei vartoti paskirtus vaistus, rūpintis pilnaverte mityba, nepamiršti sporto, atsisakyti žalingų įpročių.
„Būtina pasirūpinti sveikos mitybos racionu: kasdien suvartoti bent 200 g vaisių ir daržovių, 35–45 g skaidulų, saikingai valgyti nesūdytus riešutus – jų turėtų būti ne daugiau nei 30 g per dieną. Per savaitę suvalgyti 1–2 porcijas žuvies, riboti liesos mėsos, neriebių pieno produktų ir skystų augalinių aliejų kiekį.
Sotieji riebalai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. visų suvartojamų riebalų, juos reikėtų keisti polinesočiaisiais riebalais, taip pat būtina mažinti transriebalų kiekį, kurie neturėtų būti gaunami iš perdirbto maisto ir sudarytų mažiau nei 1 proc. visos suvartojamos energijos. Nepamirškite ir saikingo druskos suvartojimo – ne daugiau kaip 5–6 g per dieną“, – vardina B. Urbšys.
Jis pratęsia, jog pacientas turėtų riboti ir suvartojamo alkoholio kiekį iki 100 g per savaitę arba mažiau nei 15 g per dieną bei vengti daug energijos turinčių maisto produktų, tokių kaip cukrumi saldinti gaivieji gėrimai. Kitas svarbus žingsnis – fizinio aktyvumo palaikymas, kuriam kasdien reikėtų skirti 30–60 min., tačiau kiekvienam vyrui naudinga ir nereguliari fizinė veikla.
„Suderinus maistą ir fizinį aktyvumą, pacientas gali išvengti antsvorio ar nutukimo bei palaikyti KMI, kuris nebus didesnis nei 25. Nepamirškite ir tinkamo miego režimo – skirkite jam 6–8 val. per parą, kiek įmanoma, mažinkite patiriamą stresą ir reguliariai užsiimkite lytiniais santykiais. Vis dėlto, nepamirškite, jog neturint pastovaus lytinio partnerio, nuo lytiniu būdu plintančių ligų apsisaugoti padės prezervatyvai“, – primena šeimos gydytojas.
Prostatos vėžys vystosi paslapčia
Šeimos gydytojas primena, jog rugsėjį yra minima Pasaulinė kovos su prostatos vėžiu diena. Deja, bet pasitaiko atvejų, kai pacientas kreipiasi į gydytoją dėl patiriamų negalavimų ir išgirsta prostatos vėžio diagnozę.
Tai – itin klastinga liga, kuri ankstyvosiose stadijose nepasireiškia jokiais specifiniais simptomais, todėl jos pradžią pastebėti itin sunku. Deja, bet simptomams pasireiškus, ji jau būna pažengusi ir gydymas tampa sudėtingesnis.
„Vienintelis kelias aptikti šią ligą ankstyvoje stadijoje – reguliarus profilaktinis tikrinimas. Primenu, jog Lietuvoje visi vyrai periodiškai nuo 50 m. gali nemokamai dalyvauti prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, o jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu profilaktiškai tikrintis reikėtų jau anksčiau – nuo 45 m. amžiaus“, – akcentuoja B. Urbšys.
Programos ištyrimas – itin paprastas ir neskausmingas, jo metu vyrui atliekamas prostatos specifinio antigeno koncentracijos nustatymas kraujyje. Verta žinoti, jog tyrimo rezultatui įtakos gali turėti ir keletas veiksnių, kurių reikėtų vengti atitinkamą laiką iki kraujo paėmimo: ejakuliacija per pastarąsias 72 val., šlapimo takų infekcijos, ūminis prostatitas, atlikta prostatos biopsija.
„Visi šie veiksniai turi įtakos tyrimo atsakymams, kai kurie iš jų rezultatus gali iškreipti net 6 savaičių laikotarpyje. Todėl su šeimos gydytoju pasidalinkite visa aktualia informacija prieš dalyvaudami programoje, kad rezultatai būtų tikslūs ir jų nereikėtų kartoti“, – primena šeimos gydytojas.
