Įprastai žmogaus kraujospūdis matuojamas jam sėdint, tačiau tokia praktika kliudo susidaryti pilną vaizdą apie žmogaus sveikatą. Pasirodo, kad dalies žmonių kraujospūdis gali būti aukštas gulint, o sėdint – normalus.
Amerikos širdies asociacijos (AHA) konferencijoje paskelbti tyrimo rezultatai rodo, kad žmonėms, kurie turi aukštą kraujospūdį tik tada, kai jie guli, širdies ligų rizika yra panaši kaip ir tiems, kurie turi aukštą kraujospūdį ir sėdint, ir gulint.
Kraujospūdis parodo kraujo spaudimo jėgą į kraujagysles, kuriomis kraujas išteka iš širdies. Kraujospūdis matuojamas dviem skaičiais: sistolinis – kai širdies raumenys susitraukia, ir diastolinis – kai širdis yra ramybės būsenoje.
Paprastai, kai kraujospūdis yra normalus, rodmuo yra 120/80 gyvsidabrio milimetrų (mmHg).
Padidėjęs kraujospūdis lieka nepastebėtas?
Mokslininkams parūpo išsiaiškinti, ar aukštas kraujospūdis gulint yra savarankiškas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Paprasčiau – ar žmogui, kurio kraujospūdis yra aukštas tik tada, kai jis guli, vis tiek gresia sveikatos komplikacijos?
Į savo analizę tyrėjai galiausiai įtraukė 11 369 asmenų duomenis.
Jie neįtraukė žmonių, kuriems anksčiau buvo nustatyta koronarinė širdies liga, širdies nepakankamumas ar insultas.
Tyrėjai aukštą kraujospūdį gulint apibrėžė kaip didesnį arba lygų 130 mmHg sistolinį kraujospūdį, taip pat didesnį arba lygų 80 mmHg diastolinį kraujospūdį. Aukštas kraujospūdis sėdint buvo apibrėžtas pagal tuos pačius parametrus.
Tyrėjai nustatė, kad 16 proc. dalyvių kraujospūdis sėdint buvo normalus, o gulint – aukštas. Jie taip pat nustatė, kad 74 proc. dalyvių, kurių kraujospūdis sėdint buvo aukštas, normos ribas viršijo ir gulint.
Vidutinė stebėjimo trukmė buvo 25–28 metai. Nustatyta, kad žmonėms, kurių aukštas kraujospūdis buvo tiek sėdint, tiek gulint, buvo didesnė koronarinės širdies ligos, širdies nepakankamumo, insulto ir mirtingumo nuo visų priežasčių rizika.
Panaši rizika buvo ir tiems dalyviams, kuriems aukštas kraujospūdis buvo tik gulint.
„Šis tyrimas rodo, kad matuojant kraujospūdį tik sėdimoje padėtyje gali būti nepastebėta didelės dalies vidutinio amžiaus suaugusiųjų hipertenzija – aukšto kraujospūdžio liga“, – sakė tyrime nedalyvavęs intervencinės kardiologijos gydytojas Michaelas Broukhimas.
Tyrimo rezultatus būtina įvertinti
Vis dėlto tyrimu nebuvo įmanoma nustatyti priežastinio ryšio.
Svarbu ir tai, kad tyrimas nebuvo recenzuotas su juo nesusijusių mokslininkų.
„Tyrimų santraukos visada būna įdomios. Mums reikia išsamios recenzuotos analizės“, – sakė tyrime nedalyvavęs, bet konferenciją, kurioje jis buvo pristatytas, stebėjęs Tulano universiteto (Naujasis Orleanas, JAV) Medicinos mokyklos medicinos profesorius daktaras Keithas C. Ferdinandas.
Ar kraujospūdį reikės matuotis gulint?
Tyrimas rodo, kad gali būti naudinga matuoti kraujospūdį gulint. Tai padėtų susidaryti išsamesnį vaizdą apie širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą. Tačiau yra tam tikrų kliūčių, trukdančių tai įgyvendinti klinikinėje aplinkoje.
K.C.Ferdinandas pažymėjo, kad „šiuo metu gydytojus labai riboja laikas“.
„Jie dažnai dirba integruotose sveikatos priežiūros sistemose, kurios stebi reguliariai lankomų pacientų skaičių, norima, kad vizito trukmė neviršytų 15 minučių,“, – pasakojo jis.
Kraujospūdžio matavimas gulint reikštų papildomą darbą ir laiko sąnaudas, taip pat gydytojui tektų išanalizuoti didesnį informacijos kiekį.
Tačiau M.Broukhimas pažymėjo, kad tam tikriems žmonėms gali būti tikslinga atlikti kraujospūdžio matavimus esant gulimoje padėtyje.
Pasak jo, tai reikėtų daryti tais atvejais, kai sėdint kraujospūdžio parodymai yra normos ribose.
Gydytojo manymu, gyventojai patys galėtų išsimatuoti kraujospūdį namie, tą padaryti ir atsigulę.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
