Esant šiai būklėi prieširdžiai susitraukinėja chaotiškai ir dėl to sutrinka visos širdies veikla, nes ji ima susitraukti neritmiškai ir mažiau efektyviai.
Ištikus prieširdžių virpėjimo priepuoliui širdis, ramybės būsenoje, plaka neįprastai greitai, gali viršyti net 100 susitraukimų per minutę. Medikai pataria, kad kiekvienas suaugęs žmogus turėtų bent kartą per savaitę pasimatuoti kraujo spaudimą.
„Visi elektroniniai kraujospūdžio matavimo aparatai taip pat rodo pulsą. Jeigu žmogaus pulsas visada būdavo 60–70, o dabar – 100. Tai yra pirmas požymis, kad kažkas atsitiko ir reikia kreiptis pas gydytoją“, – apie prieširdžių virpėjimo prevenciją lrytas.lt yra sakiusi Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoja kardiologė Loreta Mikšėnaitė.
Išduoda 4 simptomai
Nors prieširdžių virpėjimas nelaikomas pavojingu gyvybei, šis sutrikimas gali paskatinti kraujo krešulių susidarymą širdyje.
Krešulys gali nukeliauti į galvos smegenis, taip sutrikdyti kraujo ir deguonies tiekimą bei sukelti insultą.
Todėl svarbu širdies ritmo sutrikimą diagnozuoti kuo anksčiau tam, kad jis būtų kontroliuojamas ir sumažėtų komplikacijų rizika.
Didžiosios Britanijos širdies fondas pateikia 4 simptomus, kurie gali išduoti prieširdžių virpėjimą:
– širdies permušimai;
– galvos svaigimas;
– dusulys;
– nuovargis.
Deja, nutinka ir taip, kad žmogus širdies ligos neįtaria. Net ir aukščiau išvardinti simptomai kartais reiškia jau prieširdžių virpėjimo komplikacijas. „Maždaug 30 proc. pacientų apskritai nepajaučia širdies ritmo sutrikimo pradžios“, – lrytas.lt yra sakiusi gydytoja kardiologė L.Mikšėnaitė.
Padeda fizinis aktyvumas
Laimei, šių metų Europos kardiologų draugijos 2023 m. kongrese pristatytas naujas tyrimas parodė, kad geros fizinės formos palaikymas gali padėti sumažinti prieširdžių virpėjimo ir insulto riziką.
Tyrėjų komanda, ištyrusi daugiau kaip 15 000 širdies liga sergančių žmonių, vertino dalyvių fizinę būklę pagal Bruce'o protokolą, kai tiriamiųjų prašoma eiti bėgtakiu palaipsniui didinant ėjimo greitį ir bėgtakio nuolydį.
Po to mokslininkai analizavo fizinio pasirengimo ir prieširdžių virpėjimo, insulto bei pagrindinių nepageidaujamų širdies ir kraujagyslių įvykių sąsajas, atsižvelgdami į tokius veiksnius kaip amžius, lytis, cholesterolio kiekis, inkstų funkcija, ankstesnis insultas, hipertenzija ir naudojami vaistai.
Dalyvio fizinis pasirengimas buvo apskaičiuotas pagal jo energijos sąnaudų lygį, kuris buvo išreikštas metaboliniais ekvivalentais (MET).
Tyrimo rezultatai parodė, kad kiekvienas MET padidėjimas atliekant bėgtakio testą buvo susijęs su aštuoniais procentais mažesne prieširdžių virpėjimo rizika, 12 proc. mažesne insulto rizika ir 14 proc. mažesne nepageidaujamo širdies ir kraujagyslių įvykio rizika.
Didelės apimties tyrimas truko daugiau nei 11 metų.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad geros fizinės formos palaikymas gali padėti išvengti prieširdžių virpėjimo ir insulto“, – rezultatus apibendrino tyrimo autoriai.
Parengta pagal express.co.uk inf.
