Ankstesni tyrimai parodė, kad vartojant kofeiną mažėja svoris ir kūno riebalų masė, tačiau trūksta duomenų ar šis poveikis yra ilgalaikis.
Karolinskos instituto Švedijoje, Bristolio universiteto ir Londono imperatoriškojo koledžo tyrėjai teigė, kad kofeino turinčius gėrimus be kalorijų reikia ištirti kaip galimą priemonę, padedančią sumažinti kūno riebalų kiekį.
„Genetiškai numatyta didesnė kofeino koncentracija kraujo plazmoje buvo susijusi su mažesniu kūno masės indeksu (KMI) ir mažesne viso kūno riebalų mase“, – rašė tyrėjai.
Pasak jų, didesnis kofeino kiekis organizme sietinas ir su mažesne rizika susirgti 2 tipo diabetu.
Ar kava padeda širdžiai?
Tyrimui panaudoti beveik 10 tūkst. žmonių duomenys, surinkti iš genetinių duomenų bazių, daugiausia dėmesio skiriant konkretiems genams, kurie, kaip žinoma, susiję su kofeino skaidymo organizme greičiu.
Žmonių, turinčių CYP1A2 ir AHR genų pakitimus, organizme kofeinas skaidomas lėčiau, todėl jis ilgiau išlieka kraujyje. Tiesa, tokie žmonės linkę vartoti mažiau kofeino.
Siekiant išnagrinėti tikėtinus priežastinius ryšius, buvo taikomas Mendelio atsitiktinių imčių metodas.
Tyrėjai nustatė reikšmingą ryšį tarp kofeino kiekio kraujyje ir KMI bei rizikos susirgti 2 tipo diabetu.
Tačiau nebuvo pastebėta, kad kofeino kiekį kraujyje būtų galima susieti su širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant prieširdžių virpėjimą, širdies nepakankamumą ir insultą, rizika.
Greitina medžiagų apykaitą
Ankstesniuose tyrimuose saikingas ir santykinai didesnis kofeino vartojimas buvo siejamas su geresne širdies sveikata ir mažesniu KMI, o naujasis tyrimas išsamiau papildo tai, ką jau žinome apie kavos poveikį organizmui.
Kavos mėgėjai turėtų nepamiršti, kad kofeino poveikis organizmui nebūtinai yra vien teigiamas, todėl reikia atsargiai vertinti jo vartojimo naudą. Visgi naujas tyrimas yra svarbus žingsnis vertinant, kiek kofeino suvartoti yra idealu.
Kaip būtų galima paaiškinti tai, kad didesnis kofeino kiekis kraujyje siejamas su mažesne kūno riebalų mase? Tyrėjai mano, jog kofeinas didina termogenezę (šilumos gamybą) ir riebalų pavertimą energija organizme, o abu šie veiksniai yra svarbūs bendrai medžiagų apykaitai.
Tačiau norint patvirtinti priežastį ir pasekmę, reikės atlikti daugiau tyrimų. Nors šiame tyrime naudota didelė duomenų imtis, Mendelio atsitiktinių imčių metodas nėra tobulas, todėl įmanoma, kad nebuvo atsižvelgta į visus veiksnius.
„Atsižvelgiant į tai, kiek daug kofeino suvartojama visame pasaulyje, net ir nežymus jo poveikis medžiagų apykaitai gali turėti svarbų efektą sveikatai“, – rašė tyrėjai.
Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „BMJ Medicine“.
Parengta pagal „Science Alert“ inf.
