Gamtos tyrimų centro (GTC) mokslininkas docentas daktaras Eduardas Budrys sako, kad būtent paskutinį vasaros mėnesį fiksuojamas didžiausias širšių pikas ir tai yra natūralių gamtos procesų dalis. Mokslininkas akcentuoja, kad su širšėmis galima susigyventi, svarbiausia žinoti, kad šios gelia tik prispaustos ar primintos.
„Susidūrus su širše, šią galima paprasčiausiai pabandyti nuvyti lengvu rankos mostu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šis patarimas negalioja, kai esate šalia širšių lizdo. Tokioje vietoje verčiau stengtis kuo mažiau judėti, mosikuoti rankomis ar kitaip erzinti vabzdžius“, – pataria jis.
Nemažai susidūrimų su širšėmis įvyksta šioms susiviliojus maistu arba gėrimais, jas dažniausiai traukia saldūs patiekalai. Užkandžiaujant gamtoje, naudinga pridengti maistą nuo vabzdžių, o gėrimus perpilti į skaidres taures ar buteliukus – taip matysite vabzdžius patekusius į jūsų gėrimą ir sumažinsite riziką netyčia juos praryti.
Širšės ir vapsvos gali gelti net kelis kartus, o geluonis poodyje nelieka, tad reikia išlikti atidiems. Bitės, priešingai, – joms įgėlus, svarbu pašalinti likusį geluonį. Tai galima padaryti braukiant per odą plastikine kortele ar kitu buku įrankiu, tačiau reikėtų pasistengti nesutraiškyti geluonyje esančio nuodų maišelio.
Pirmieji žingsniai įgėlus
Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininko Rimvydo Blyno, įgėlimo vietą visų pirma reikėtų pašaldyti – tai malšina skausmą, lėtina kraujotaką, tad ir nuodai sklinda lėčiau. Susidūrus su širše, reikėtų stebėti savo savijautą, ypač, jeigu dar nežinote, ar esate alergiškas.
Vaistininkas priduria, kad įgėlus vabzdžiui ir pasireiškus tinimui, svarbu atlaisvinti pažeistą vietą: nusiimti papuošalus (žiedus, apyrankes, laikrodžius), atraitoti rankoves ar kelnių klešnes, nusivilkti aptemptus drabužius – vėliau tai padaryti gali būti sudėtinga.
Greita reakcija – ne tik naudinga, bet ir būtina
R. Blynas pažymi, kad nors širšės įgėlimas dažnai yra nemalonus, tačiau nealergiškiems žmonėms pavojų sveikatai sukelia labai retai. Visgi, alergiją vabzdžių nuodams turintys asmenys privalo nuolat išlikti budrūs.
Prasidėjus silpnai alerginei reakcijai, pavyzdžiui, pasireiškus vietiniam patinimui, raudoniui, nežymiam deginimo pojūčiui, rekomenduojama vartoti antihistamininius vaistus. Pastarieji sumažins nemalonius pojūčius ir leis toliau mėgautis diena.
Visgi, vaistininkas įspėja, kad net ir nealergiškam žmogui gali būti pavojingas įgėlimas į gomurį ar liežuvio šaknį, mat gali ištinti kvėpavimo takai ir prasidėti stiprus dusulys. Taip nutikus, dar net neprasidėjus tinimui, reikėtų išgerti antialerginių vaistų ir stebėti, ar savijauta neprastėja.
„Ūmią alerginę reakciją, dar kitaip vadinamą anafilaksiniu šoku, dažnai išduoda staigus viso kūno, o ne tik įgėlimo vietos, tinimas, gali atsirasti bėrimas, sutrikti sąmonė, pykinti, apleisti jėgos.
Taip pat, dėl užspaustų kvėpavimo takų, gali kamuoti švokštimas, dusulys.
Ištikus anafilaksiniam šokui, gali grėsti išties rimtas pavojus gyvybei, tad tokiais atvejais svarbu nedelsiant skambinti 112, kreiptis į šalia esančią gydymo įstaigą ar vaistinę.
Jau žinantiems apie savo alergiją vabzdžių įgėlimams, rekomenduojama visada su savimi turėti adrenalino injektorių – dėl šio gyvybę išgelbėti galinčio vaisto reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją“, – sako R. Blynas.
