„Troškulys, džiūstanti burna, silpnumas, vangumas, galvos skausmas ar svaigimas, retesnis noras šlapintis yra pirmieji požymiai, kad organizmui ima trūkti skysčių. Tačiau nereikėtų laukti, kol atsiras kurie nors iš šių požymių, ir tada pulti gerti vandenį, verčiau išsiugdyti įprotį gurkšnoti jį nuolat.
Aprūpindami savo organizmą vandeniu ne tik išvengsime dehidratacijos, bet ir patys jausimės žvalesni ir energingesni. Būtent vanduo, o ne kitokie gėrimai, yra būtinas, kad neatsirastų organizmo skysčių trūkumo“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė.
Elektrolitų tirpalas – netekus daug skysčių
Vaistininkės teigimu, paprastas geriamasis, stalo vanduo arba mažos mineralizacijos natūralus mineralinis vanduo turėtų būti pagrindinis skysčių šaltinis, reguliariai geriamas dienos eigoje, taip užkertant kelią dehidratacijai. Kasdien išgeriamo vandens norma skiriasi nuo amžiaus, lyties, fizinio krūvio, aplinkos oro temperatūros, bet vidutiniškai suaugusiam žmogui rekomenduojama per dieną išgerti apie 1,5 litro vandens.
Vandenį reikėtų gerti ir pajutus pirmuosius dehidratacijos požymius, tačiau atstatyti prarastus skysčius reikėtų palengva – gurkšnoti vandenį dažnai ir po truputį, o ne suvartojant visą trūkstamą ar reikalingą skysčių normą iš karto.
Vaistininkė sako, kad nemažai į vaistinę besikreipiančių pacientų ne tik žino apie tai, kiek vandens reikia išgerti per dieną, bet ir būna plačiau pasidomėję preparatais, galinčiais padėti dehidratacijos atveju.
„Dehidratacija iš organizmo išsunkia ne tik vandenį, bet ir žmogui būtinus mineralus – magnį, kalį. Pastebiu, kad ypatingai esant karštajam metų laikui arba vykdami į šiltuosius kraštus, žmonės ateina į vaistinę įsigyti šių preparatų ir vartoja juos reguliariai, nelaukdami, kol pasireikš dehidratacijos ar pavienių mineralų trūkumo simptomai“, – teigia ji.
Pasak R. Janulytės, atstatyti organizmo skysčių balansą dažnai bandoma geriant įvairius funkcinius, vitaminais ir mineralais papildytus gėrimus, mėgstamus sportuojančiųjų.
„Netekus daug skysčių – ūmaus viduriavimo, vėmimo, gausaus prakaitavimo atveju – patarčiau verčiau rinktis specialius elektrolitų tirpalus. Tirpių formų vitaminai ir mineralai, parduodami kaip milteliai geriamajam tirpalui ar šnypščiosios tabletės, tinka tiek dehidratacijos šalinimui, tiek prevencijai.
Juos galima rinktis pagal individualų poreikį, kuomet yra intensyvus fizinis krūvis, energijos trūkumas, norint papildyti mitybą vandenyje tirpiais vitaminais. Tačiau reikėtų atsižvelgti į rekomenduojamą paros normą ir vartoti tik tiek dozių, o ne pakeisti jais paprastą geriamąjį vandenį“, – patarė vaistininkė.
Stiprios mineralizacijos vanduo tinka ne visada
Vienas pagrindinių klausimų, kurių iš pacientų sulaukia vaistininkė, yra ar didelės mineralizacijos, daug druskų turintis mineralinis vanduo gali pakeisti elektrolitų tirpalus. Deja, atsakymas neigiamas – nei mineraliniame vandenyje esantis druskų kiekis, nei jų sudėtis neatitinka elektrolitų tirpalo druskų koncentracijos ir sudėties.
„Norint atstatyti skysčių ir druskų balansą reikėtų išgerti žymiai didesnį mineralinio vandens kiekį ir, pavyzdžiui, kalio vis tiek gautume nepakankamai, o štai kalcio, kuris net neįeina į elektrolitų tirpalus, gerokai daugiau.
Be to, paprastai populiarūs didelės mineralizacijos mineraliniai vandenys būna gazuoti, dėl ko papildomai dirginamas virškinamasis traktas, kas svarbu viduriavimo ir vėmimo atveju, be to yra apsunkinamas inkstų darbas“, – aiškina R. Janulytė.
Kitas dažnas klausimas vaistinėse – ar funkcinius elektrolitų gėrimus galima duoti vaikams. Vaistininkė sako, kad tik tokiu atveju, jei skysčių ir druskų vaikas neteko itin daug, tai yra, viduriuojant, vemiant, labai gausiai prakaituojant esant karščiavimui ar aukštai aplinkos temperatūrai.
Reikėtų rinktis specialiai vaikams skirtus elektrolitų tirpalus ir duoti jų tiek, kiek rekomenduojama pagal vaiko kūno svorį arba amžių, dozę išdalinant lygiomis dalimis per visą dieną.
