„Vaistažoles geriausia rinkti, kai būna jų žydėjimo pradžia, tuomet prisikaupę daugiausia veikliųjų medžiagų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ sakė Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vaistinių ir aromatinių augalų kolekcijos kuratorė Erika Kaškelienė.
Žolelių arbata atėjus rudeniui ne tik maloniai sušildo, bet ir namuose paskleidžia užburiantį kvapą.
„Man labai patinka vienmetis augalas – darželinė žiomenė, kuri turi citrusinį skonį. Puiki aromatinė arbata“, – mėgstamą žolelę išskyrė E.Kaškelienė.
Darželinės žiomenės arbata gali palengvinti migreną, neuralgiją ir peršalimo ligas, taip pat naudojama esant padažnėjusiam širdies plakimui.
Pašnekovė pridūrė, kad kvapniosiomis savybėmis taip pat išsiskiria citrinžolė. Ja patobulinti galima ir paprastą juodą arbatą.
„Įsidėkite šiek tiek levandos. Bus puikus ir vaizdas, ir skonis, levanda suteiks kitokį poskonį“, – paaiškino E.Kaškelienė.
Pievose – rugpjūčio derlius
Paskutinis vasaros mėnuo – jau ant nosies. Kokių vaistažolių dar galima prisiskinti?
Pasak E.Kaškelienės, dabar tinkamas laikas rinkti ežiuoles, o gauromečio sezonas – jau į pabaigą, tad derėtų paskubėti.
„Vaistinės medetkos, pelkinė vingiorykštė, raudonėlis, kalninis dašis, levandos, citrinžolė – labai aromatinga“, – šiuo metu žydinčias vaistažoles vardijo E.Kaškelienė.
„Reikėtų rinkti saulėtų oru, būtinai, kad būtų sausos, nes šlapios (žolelės, red. pastaba) pradės pelyti“, – akcentavo pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad vaistažoles geriausia rinkti pamiškėse, nedirbamose pievose, vengti augančių pakelėse bei šalia gamyklų, fermų, kapinių.
E.Kaškelienė paaiškino, kad rudenį taip pat galima rinkti erškėčių ir šermukšnių uogas. Džiovintos jos puikiai tinka arbatai.
Specialistė pasakojo, kad itin vertinga žolelė – čiobrelis, kuris auga pievose, „mėgsta“ saulėtas vietas.
Čiobrelius patariama rinkti nuo liepos mėnesio iki vasaros pabaigos. Naudojimui tinka tik viršutinės augalo dalys, o šaknys jokios vertės neturi, todėl čiobrelio nereikia rauti.
E.Kaškelienė akcentavo, kad būtina atkreipti dėmesį į vaistažoles kokybę, neskinti pirmos pasitaikiusios.
„Rekomenduočiau rinkti švarius, kenkėjų nepažeistus lapus ar žiedynus. Pažeistas dalis geriau pašalinti“, – patarė specialistė ir pridūrė, kad nepažeistą augalo dalį naudoti galima.
Nuodingų augalų vilionės
E.Kaškeliėnė įspėjo, kad vaistažolėms rinkti būtinos žinios ir geras jų pažinimas. Šiais laikais padeda ir telefono programėlės, kurios padeda atskirti augalus.
„Galima eiti žoliauti pasiėmus knygą, tuo pačiu ir vaikus mokyti, kaip tą daryti“, – patarė pašnekovė.
Pasak jos, panašius augalus supainioti nesunku, o taip galima ir pakenkti sveikatai.
„Pavyzdys – meškinis česnakas, kuris pavasarį būna vertingas, tikra vitaminų bomba ir pakalnutė. Jeigu nematome žiedyno, sprendžiame vien iš lapų, galima net apsinuodyti“, – įspėjo E.Kaškelienė.
Ji pasakojo, kad pavasarį savo išvaizda žmones vilioja žalčialunkis, tačiau šio augalo net liesti negalima. Pavojų kelia ir į krapą panaši dėmėtoji mauda.
„Geriau nerinkti augalų, kurių nepažįstame arba žinome, kad augalas yra retas, geriau jo neskinti“, – sakė E.Kaškelienė ir pridūrė, kad vaistažoles rinkti reikėtų su saiku, neišnaikinti jų augimvietės.
Specialistė patarė į gamtą pasiimti žirkles, ir rinkti tik tas augalo dalis, kurios mums reikalingos, o ne išrauti visą vaistažolę.
Surinktų gamtos turtų, anot E.Kaškelienės, geriau nesuspausti, tad vaistažoles geriausia dėti į pintinę.
Žaliavą patartina džiovinti natūraliu būdu, gerai vėdinamoje patalpoje, pavyzdžiui, palėpėje, paslepiant nuo tiesioginių saulės spindulių. Dėl pastarosios priežasties – palangė nėra tinkama vieta vaistažolių džiovinimui.
Tinkamai paruoštas ir gerai laikomas žoleles galima naudoti ir dvejus metus.
