Ne tik galvos skausmų, bet ir nemalonaus prakaito kvapo jai pavyko atsikratyti geriant daugiau vandens ir papildant organizmo atsargas įvairiais mikroelementais, tarp jų ir magniu.
„Suabejojau, ar dar esu gyva, atlėgo galvos skausmas. Negalėjau tuo patikėti, man atrodė, kad sapnuoju“, – prisipažino moteris.
Negalavimai, dėl kurių moteris karštą dieną bijodavo iškelti koją iš namų, gali užklupti daugelį žmonių.
Vasaros karščiai būna malonūs ilsintis pajūryje, bet mėgstantiems keliauti dviračiais ar darbuotis sode tai gali sukelti sveikatos krizę. Prakaitavimas, galvos svaigulys, apatija gali ištikti vien dėl to, kad organizmas staiga netenka daug skysčių.
Kita vertus, prakaitas – tai natūrali organizmo reakcija, kaip ir kvėpavimas, širdies plakimas, tai reakcija į šilumą, taip organizmas save vėsina.
Žmogaus kūne yra beveik trys milijonai prakaito liaukų, kurios išskiria drėgmę. Tokiomis savybėmis pasižymintis organizmas sugeba palaikyti optimalią kūno temperatūrą ir išvengti perkaitimo. Prakaito liaukos atlieka naudingą darbą, nes garuodama nuo odos paviršiaus drėgmė atvėsina kūną.
Tačiau Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas profesorius Dalius Jatužis įspėjo, kad skysčių praradimas sukelia ne vien nemalonų pojūtį, kai džiūva burna, skeldėja lūpos ir nieko kito nesinori galvoti – tik kaip atsigerti.
Dėl skysčių praradimo didėja kraujo krešumas, tai reiškia, kad kraujagyslėse gali susidaryti krešulių, o jei krešuliai užkimš širdies vainikines kraujagysles ar nukeliaus į galvos smegenis, tai gali sukelti grėsmę žmogaus gyvybei.
„Skysčių netekimas, kitaip sakant, dehidratacija, yra svarbus trombozės rizikos veiksnys. Tai turėtų žinoti kiekvienas.
Jei kraujas pasidaro tirštesnis, sveikas žmogus gali to ir nepajausti. Tačiau jei yra pažeistos kraujagyslės, netgi nedidelis skysčių trūkumas gali būti pavojingas“, – įspėjo profesorius D.Jatužis.
Jis patarė karštą dieną išeinant iš namų nepamiršti pasiimti gertuvės ir dažnai gaivintis vandeniu. Kai ima džiūti burna, kamuoti troškulys – tai ženklas, kad organizmui jau trūksta vandens.
Tačiau nėra auksinės taisyklės, kiek per parą reikėtų išgerti vandens, nes žmonės yra skirtingi. Medikai pataria per dieną išgerti apie 2–2,5 litro vandens, bet ne mažiau kaip 8 stiklines.
Jei termometro stulpelis rodo, kad ateina karštis, jei žmogus intensyviai sportuoja ar imasi sunkaus fizinio darbo, vandens reikėtų išgerti ir daugiau.
Mėgstantiems lepintis saunoje ar ultraraudonųjų spindulių pirtyje taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kiek išgeria vandens.
Dar vienas požymis, kad organizmas kenčia nuo skysčių trūkumo, yra patamsėjusi šlapimo spalva. Jei šlapimas yra ne blyškios, o gintaro, arbatos ar oranžinės spalvos, vadinasi, organizme yra pernelyg mažai vandens.
– Kodėl įprotis gurkšnoti vandenį yra naudingas? – paklausiau profesoriaus D.Jatužio.
– Karštą dieną patariama skysčius gerti ne tada, kai prie gomurio jau prikepęs liežuvis. Reikia stengtis išvengti tokio pojūčio.
Skysčių pusiausvyrą būtina atkurti ne tik norint atitolinti kraujagyslių ligas. Dehidratacija veikia visą žmogaus organizmą, taip pat galvos smegenis, o tai gali provokuoti galvos skausmus ir kitokius nemalonius pojūčius.
Karštą dieną, rodos, atbunka pojūčiai, būna sunkiau susikaupti, įsiminti naują informaciją, nes lėtėja visos pažinimo funkcijos. Žodžiu, skysčių trūkumas veikia ir mūsų protinius gebėjimus, intelekto pasiekimus.
– Ar vasarą reikia koreguoti vaistų dozes?
– Svarbu palaikyti skysčių pusiausvyrą, o dėl vaistų vartojimo reikėtų pasitarti su gydytoju. Jei vieną dieną išgersite aspirino tabletę, o kitą ne, tai neturės esminio poveikio. Manau, reikėtų daugiau dėmesio skirti tiems rizikos veiksniams, kurie susiję su gyvenimo būdu, mityba, miego higiena. Tai padėtų atitolinti širdies ir kraujagyslių ligas, o vaistų skyrimas yra gydytojo atsakomybė.
– Kuriuos mikroelementus greičiausiai prarandame su prakaitu?
– Su prakaitu iš organizmo pasišalina daug elektrolitų, kurie yra būtini normaliai širdies ir galvos smegenų veiklai. Tai natrio ir kalio jonai, magnis, kuris turi įtaką protinei veiklai. Tokių elektrolitų taip pat netenkama, jei kamuoja viduriavimas, vėmimas. Todėl labai svarbu atkurti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą.
Lapinės salotos, miško uogos, vaisiai, daržovės yra svarbiausias mikroelementų šaltinis, kurį dovanoja gamta. Jei dėl įvairių priežasčių žmogus negali daug valgyti šviežių daržovių, salotų, miško uogų, jam būtina papildyti savo mitybą.
Svarbu žinoti, kad kraujo tyrimai neparodo, ar trūksta magnio. Todėl dažnai žmonės stebisi: „Pasidariau kraujo tyrimą, magnis ir kiti mikroelementai – normos ribose, bet gerai nesijaučiu.“
Viena priežasčių – magnio jonų kiekis ląstelėse yra kitoks nei kraujyje. Mes neturime galimybių įvertinti, kiek yra tokio magnio, todėl reikia nepamiršti papildyti magnio atsargų savo organizme.
Ankstyvieji magnio trūkumo požymiai gali būti ir pykinimas, vėmimas, apetito praradimas, nuovargis, silpnumas. Į tokius negalavimus reikia atkreipti dėmesį ir nemanyti, kad dėl to kalti prasidėję karščiai.
Ypač jautrūs magnio trūkumui yra įvairiomis lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, pavyzdžiui, kenčiantys nuo širdies ir kraujagyslių ligų, astmos, cukrinio diabeto, osteoporozės.
Greičiausiai dingstančios iš organizmo yra druskos, kuriose būna kalio, natrio. Vanduo, kurį reikėtų pasirinkti, turėtų būti ne iš vandentiekio čiaupo ar šulinio, o mineralinis vanduo, kuriame jau yra elektrolitų, žinoma, reikėtų, kad nebūtų angliarūgštės burbuliukų. Toks vanduo yra sveikesnis nei vaisvandeniai.
– Jei svaigsta galva, sunku eiti, kojos tarsi vatinės, ar tai įspėjimas apie artėjantį insultą?
– Insultas – tai grėsminga liga, kuri gali suluošinti žmogų visam gyvenimui. Laiku atpažįstant insultą galima padėti ne tik sau, bet ir kitam. Trys pirmieji insulto požymiai yra šie: staiga perkreiptas, paralyžiuotas veidas, netikėtai nusilpusi ranka ir sutrikusi kalba. Gali būti pusiausvyros sutrikimų, vienos kūno pusės nutirpimas.
Kalbos sutrikimas gali pasireikšti blogu artikuliavimu, negebėjimu papasakoti, kas atsitiko, arba suprasti kitų žmonių kalbą. Šie simptomai gali pasireikšti ir kartu, ir atskirai, tačiau jeigu bent vienas jų yra, daugiau kaip 60 procentų tikimybė, kad tai insultas.
Įtarus insultą būtina kviesti greitosios pagalbos medikus, nes delsimas gali būti pražūtingas. Jei nustatomas smegenų kraujotakos sutrikimas, pavyzdžiui, insultas, kiekviena minutė yra brangi.
Įvykus insultui svarbiausios yra pirmosios valandos – jos vadinamos auksinėmis, nes tuo metu įmanoma taikyti šiuolaikinius gydymo metodus, padedančius tirpinti krešulį vaistais arba jį ištraukti per įvestą kateterį.
Taip pat gali būti nespecifiniai požymiai, susiję su insultu. Pavyzdžiui, galvos svaigimas, silpnumas gali būti ne tik insulto, bet ir kitų ligų požymis.
Tokiu atveju reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris skirs įvairius tyrimus ir nustatys ligos priežastį.
