Tyrimo dalyviams atlikti magnetinio rezonanso tyrimai (MRT) parodė, kad mažiausiai su kitais bendraujančių asmenų smegenyse baltoji ir pilkoji medžiagos užėmė apie 67,3 proc. vidinio kaukolės tūrio. O štai daugiausiai socialinio kontakto turinčių asmenų smegenyse šios medžiagos užima apie 67,8 proc. tūrio.
Tiesa, tai dar nereiškia, jog vienatvė sukelia demenciją. Tačiau šios žinios gali padėti suprasti, kas lemia šios ligos išsivystymą.
Atlikto tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „Neurology“.
Ar vienatvė padidina demencijos riziką?
Tyrėjai iš Japonijos Kiūšū universiteto nustatė, kad smegenų tūrio sumažėjimas labiausiai paveikia smegenų sritis, susijusias su atmintimi ir demencija, pavyzdžiui, hipokampą ir migdolinį kūną. Hipokampas yra smegenų sritis, kuri, kaip manoma, yra susijusi su Alzheimerio liga.
Pakitimai pastebimi ir smilkininėje, pakaušinėje srityse bei juostiniame vingyje. Tyrėjai nustatė, kad vienas iš šiuos pakitimus lemiančių veiksnių yra depresija, tačiau ji paaiškina tik apie 15–29 proc. netenkamo smegenų tūrio.
MRT rezultatai taip pat atskleidė, kad vienišiausi žmonės turėjo daugiau baltosios smegenų medžiagos pakitimų, rodančių smegenų pažeidimą.
Tokių asmenų smegenyse baltosios medžiagos pažeidimai sudarė apie 0,3 proc. smegenų tūrio, o daugiau bendraujančių žmonių smegenyse jie užima apie 0,26 proc.
Tyrime dalyvavo 8 896 demencija nesergantys žmonės iš Japonijos, kurių vidutinis amžius buvo 73 metai.
Kaip smegenų tūris veikia protinę veiklą
Su šiuo tyrimu nesusijusi profesorė Barbara Sahakian – Alzheimerio ligos specialistė iš Kembridžo universiteto Jungtinėje Karalystėje – taip pat yra atlikusi tyrimų, nagrinėjusių ryšį tarp smegenų tūrio ir protinės veiklos.
Pasak profesorės, socialinių stresorių poveikis hipokampo pokyčiams yra gausiai aprašytas. Ji taip pat pridūrė, kad migdolinis kūnas: „Atlieka svarbų vaidmenį apdorojant emocijas ir yra susijęs su asmens socialinio rato apimtimi.“
Prie šio tyrimo neprisidėjusi Manošo universiteto Australijoje epidemiologijos mokslų daktarė Roseanne Freak-Poli sutinka su prof. B.Sahakian nuomone, kad egzistuoja ryšys tarp protinių gebėjimų ir žmogaus smegenų tūrio.
Ji teigė, kad: „egzistuoja tiesioginis ryšys tarp smegenų tūrio mažėjimo turi ir pažinimo funkcijų susilpnėjimo.“
Prof. B.Sahakian taip pat paminėjo ir su gyvūnais atliktus tyrimus, kuriuose „teigiama, kad izoliacija paveikia smegenų veiklą pakeisdama hipokampo sinapsinio tinklo tankumą, o bendravimas apsaugo nuo atminties sutrikimų, kadangi jis skatina hipokampo neurogenezę.“
Be to, kaip minėjo prof. B.Sahakian, jų pačių atliktas tyrimas: „Parodė, kad vieniši žmonės turėjo daugiau smegenų veiklos sutrikimų, pavyzdžiui, atminties arba reakcijos problemų bei mažesnį pilkosios medžiagos kiekį daugelyje smegenų dalių.“
Teigdama, kad ankstesniuose tyrimuose kognityvinė funkcija buvo vertinama atliekant žodinius testus, dr. R.Freak-Poli pažymėjo: „Šis darbas pateikia tyrimais užfiksuoto smegenų tūrio, susijusio su protine veikla, vertinimo pavyzdį. Tyrimas leidžia suprasti, kaip bendravimo trūkumas gali neigiamai paveikti smegenų struktūrą.“
Tačiau dr. R.Freak-Poli pridūrė: „Svarbu pažymėti, kad smegenų tūrį gali mažinti ir kiti su vienatve susiję veiksniai.“
„Mano ankstesnis tyrimas parodė, – sakė dr. R.Freak-Poli, – kad nesprendžiamas bei užsitęsęs sielvartas yra susijęs su mažesniu smegenų tūriu ir prastesniais protinės veiklos testų rezultatais.“
Kodėl vienatvė veikia smegenų veiklą?
Prof. B.Sahakian paaiškino, kaip ir kodėl socialinė izoliacija gali paveikti žmogaus protinius gebėjimus: „Socialinė sąveikia yra reikalinga mūsų smegenų vystymuisi, nes ji tobulina mūsų socialinius įgūdžius, pavyzdžiui, empatiją ir gebėjimą suprasti kitus žmones. Be to, bendravimas su kitais skatina už socialumą atsakingų smegenų sričių veiklą, taip pat suteikia malonumo jausmą.“
Profesorė tikina, kad ankstyvoje vaikystėje mokydamiesi bendrauti su šeima, draugais ir kitais mus supančiais individais, mes taip pat laviname ir kitas pažinimo formas. Ji aiškino, kad neturint galimybės praktikuoti savo socialinių įgūdžių, jie dažnai pablogėja, o tai gali susilpninti visą mūsų smegenų veiklą.
„Dvi sisteminės apžvalgos (viena atlikta 2015 m., o kita 2018 m.) nustatė, kad socialinė izoliacija – ypač mažas socialinis įsitraukimas, retesni kontaktai ir mažesni pažįstamųjų ratai – padidina demencijos riziką 60 proc.“, – sakė dr. R.Freak-Poli.
Galimas priežastinis ryšys
Pagal vieną hipotezę, didesnis smegenų tūris suteikia daugiau nervinių ląstelių, padedančių palaikyti protinę veiklą ir apsisaugoti nuo neurologinių sutrikimų.
„Mūsų išvados rodo, kad izoliacija, kaip socialinis stresą sukeliantis veiksnys, gali sumažinti turimą smegenų rezervą. Tai paspartina smegenų veiklos prastėjimą ir galiausiai padidina demencijos riziką“, – aiškino profesorė.
Dr. R.Freak-Poli manymu, labiau tikėtina, kad protinių funkcijų pablogėjimą lemia vienatvės poveikis smegenims.
Tačiau į šią situaciją galima žiūrėti ir iš kitos pusės: atsiradus pirmiesiems smegenų veiklos sutrikimams, žmogui gali būti sunku ar net gėda bendrauti su kitais, kadangi jie dažnai pamiršta ankstesnius pokalbius.
„Atsiribojimas gali paspartinti žmogaus protinių funkcijų silpnėjimą. O tai tik dar labiau pagreitina būklės prastėjimą“, – sakė dr. R.Freak-Poli.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
