Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė paaiškina, kad prakaitavimas yra fiziologinis procesas, kurio metu organizmas išskiria lašelius, sudarytus iš vandens, druskų ir kitų medžiagų, per prakaito liaukas odos paviršiuje.
Prakaitavimas gali būti dviejų tipų. Vasarą dažniausiai susiduriame su termoreguliaciniu prakaitavimu, taip organizmas bando reguliuoti kūno temperatūrą.
Pavyzdžiui, patiriant didelį fizinį krūvį ar būnant aukštoje aplinkos temperatūroje – prakaitas susidaro ir garuoja taip bandydamas pašalinti šilumos perteklių iš organizmo. Emocinis prakaitavimas vyksta tada, kai žmogus patiria psichologinius dirgiklius – baimę, stresą, nerimą, išgąstį. Emocinio prakaitavimo metu prakaitas, dažniausiai, pasireiškia: delnų, pėdų, veido ar pažastų srityse.
Kas prakaituoja labiau?
Galima pastebėti, kad vieni žmonės linkę prakaituoti daugiau, o kiti – priešingai – mažiau. „Prakaitavimo intensyvumas skiriasi dėl įvairių veiksnių: genetikos, fizinio aktyvumo, aplinkos sąlygų, mitybos, sveikatos problemų“, – pasakoja vaistininkė.
Pasak jos, padidėjusiu prakaitavimu neretai skundžiasi žmonės, kurie patiria didesnį fizinį krūvį, dažniau būna karštyje, turi daugiau kūno riebalų, vartoja daugiau kofeino, alkoholio ar aštraus maisto.
Žinoma, gausesniu prakaitavimu dažniau skundžiamasi vasarą, taip yra dėl aukštesnės oro temperatūros ir didesnio fizinio aktyvumo. „Šiltuoju laikotarpiu žmonės daugiau keliauja, mėgaujasi aktyviomis vandens pramogomis, bėgioja, vaikščioja, dalyvauja įvairiose veiklose, daugiau laiko praleidžia lauke, todėl ir prakaituoja gausiau – tai normalu“, – savo įžvalgomis dalinasi J. Jankauskienė.
Ko netenkama?
Prakaituojant žmogus netenka ne tik skysčių, bet ir organizmui svarbių elektrolitų – natrio, kalio. Vaistininkės teigimu, šios medžiagos yra būtinos, todėl svarbu nuolat papildyti jų atsargas organizme, tam, kad netektų susidurti su dehidratacija ir kitais sveikatos sutrikimais.
Būtent dėl to karštomis dienomis rekomenduojama vartoti pakankamai vandens, antraip dehidratacija gali sukelti nuovargį, galvos skausmą, liūdesį, gali sutrikti koncentracija ar net atsirasti rimtesnių sveikatos problemų.
„Gausiai prakaituojant ar turint tam tikrų sveikatos problemų, svarbu papildyti elektrolitų atsargas organizme, tam gali prireikti specialių papildų ar medikų pagalbos. Tad rekomenduoju užbėgti įvykiams už akių ir gausiai prakaituojant išgerti pakankamai skysčių, pasirūpinti mineralais“, – akcentuoja vaistininkė.
Pagrindinis ginklas – higiena
„Siekiant sumažinti prakaito skleidžiamą nemalonų kvapą, ypač, svarbu laikytis reguliarios higienos – praustis, naudoti dezodorantą ar antiperspirantą. Nemažiau svarbu ir tinkama apranga – vasarą, rekomenduojama rinktis natūralaus pluošto medžiagas, puikiai tinka linas, medvilnė. Šie audiniai leidžia odai kvėpuoti ir taip mažina prakaitavimą“, – patarimais dalinasi J. Jankauskienė.
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad renkantis priemones svarbu prisiminti, jog antiperspirantai mažina prakaitavimą, o dezodorantai – tik maskuoja kvapą. Dažnai galima rasti priemonių, kurios turi abi šias funkcijas, tačiau svarbu prisiminti, kad jos neatstos asmeninės higienos. Anot jos, dezodorantus geriausia rinktis turinčius daugiau natūralių ingredientų, kad būtų galima išvengti odos sudirginimo ir bakterijų. Gausiau prakaituojant pėdoms, karštomis dienomis geriau rinktis atvirą avalynę – basutes, šlepetes, taip pat galima naudoti avalynei skirtus dezodorantus ir dezinfekcines priemones.
Kaip pastebi vaistininkė, kad ir kiek nemalonumų sukeltų, prakaitavimas žmonėms yra būtinas, nes padeda išlaikyti normalią kūno temperatūrą ir tinkamai reguliuoti organizmo vidinius procesus. Vis dėlto, padidėjęs prakaitavimas gali perspėti ir apie įvairias sveikatos problemas. Pasak pašnekovės, neįprastą prakaitavimą ir jo pokyčius gali lemti infekcinės, neurologinės, endokrininės ligos. Svarbu išlikti sąmoningiems ir stebėti savo kūno pokyčius, o atsiradus nemaloniems simptomams, tokiems kaip spuogai, niežėjimas, bėrimai rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais.
