Daugėja įrodymų, kad depresijos simptomus gali palengvinti fizinis aktyvumas. 10 metų Airijoje vykdytas tyrimas parodė, kad net ir nedidelis fizinis krūvis, pavyzdžiui, 20 minučių pasivaikščiojimas per dieną, gali padėti sumažinti depresijos riziką vyresniame amžiuje.
Yra nemažai įrodymų, kad gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti tvarkytis su depresija. Klausimų beveik nekyla.
Pavyzdžiui, nustatyta, kad žmonės, kurie valgo daug vaisių, daržovių, žuvies ir neskaldytų grūdų, depresija serga rečiau. O 2022 m. atlikta tyrimų apžvalga parodė kad fiziniai pratimai palengvina depresijos simptomus.
Tačiau menkai ištirta, kiek tiksliai reikia mankštintis, kad būtų pastebimas teigiamas poveikis psichinei sveikatai.
Judėjimas gelbsti nuo depresijos
Naujas tyrimas parodė, kad net ir lengvas fizinis aktyvumas gali sumažinti depresiją 50 metų ir vyresniems žmonėms.
Airijos sveikatos tyrimų tarybos finansuotas tyrimas skelbia, kad 20 minučių pasivaikščiojimas sparčiu žingsniu 5 kartus per savaitę gerokai sumažino depresijos riziką. Šio tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale „JAMA Network“.
„Deja, depresija, tampa vis dažnesnė tarp vyresnio amžiaus žmonių ir yra susijusi su padidėjusia lėtinių ligų, pažinimo funkcijų pablogėjimo, mirtingumo ir savižudybių rizika“, – tyrimo autorius Limeriko universiteto (Airija) mokslinis bendradarbis Eamonas Lairdas.
Didelio masto longitudinis tyrimas įtraukė 4 tūkst. Airijos gyventojų. Duomenys rinkti nuo 2009 m. spalio iki 2018 m. gruodžio.
Per šį laikotarpį tyrimo dalyviai 5 kartus pildė klausimyną, kuris padėjo įvertinti jų jaučiamus depresijos simptomus. Jie taip pat turėjo pranešti apie savo fizinį aktyvumą per pastarąsias 7 dienas: įrašyti, kiek dienų ir kiek laiko užsiėmė energinga, vidutinio intensyvumo veikla, vaikščiojo.
„Nustatėme, kad vyresnio amžiaus žmonės, vidutinio intensyvumo ir intensyvisi fizinei veiklai kasdien skiriantys vos 20 minučių per dieną (5 dienas per savaitę), turėjo 16 proc. mažesnę depresijos simptomų riziką ir 43 proc. mažesnę depresijos tikimybę nei tie, kurie nesimankštino“, – teigė E.Lairdas.
„Dvidešimt minučių buvo minimali judėjimo dozė, tačiau pastebėjome, kad kuo didesnis fizinis aktyvumas, tuo ryškesnė nauda psichikos sveikatai“, – pridūrė jis.
Kodėl pagerėja savijauta?
Ekspertai mano, kad geresnė psichinė savijauta tampriai susijusi su fizine sveikata. Jeigu žmogaus nekamuoja lėtinės ligos, jis būna pozityvesnis ir į gyvenimą žvelgia kitomis akimis.
„Yra žinoma, kad lėtinės sveikatos problemos dar labiau sustiprina depresiją ir netgi yra didina jos išsivystymo riziką. Tyrimo išvados – padrąsinantis ženklas, kad verta reguliariai mankštintis, pavyzdžiui, dažniau ir ilgiau vaikščioti, kad dar labiau pagerėtų nuotaika“, – pasakojo su tyrimu nesusijęs gydytojas psichiatras Thomasas MacLarenas.
Yra ir kitų paaiškinimų, kodėl mankšta gali sumažinti depresijos riziką.
Fizinis aktyvumas gerina smegenų kraujotaką, o tai turi įtakos motyvacijai ir nuotaikai bei padeda atsispirti stresui. Taip pat didėja endorfinų, kurie malšina skausmą ir net sukelia euforiją, kiekis.
E.Lairdas pabrėžė, kad fizinis aktyvumas turėtų būti sveikos gyvensenos dalis.
„Stenkitės įtraukti judėjimą į savo kasdienybę ir derinkite tai su pomėgiais, kurie leidžia bendrauti su kitais žmonėmis, nes socialiniai ryšiai taip pat gali būti naudingi psichikos sveikatai“, – sakė jis.
„Nepamirškite, kad tai tik vienas iš komponentų, o mityba ir sveikas gyvenimo būdas, ne tik fizinis aktyvumas, taip pat duos papildomos naudos“, – pridūrė E.Lairdas.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
